Lufta e Irakut nė dy Faqe: 

   Filloi mė 20 Mars dhe mbaroi mė 15 Prill 2003

Lajmet mė tė reja nga lufta nė IrakFoto 
mbi 
luftėn
 nė 
Irak

15 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Helikopterė duke patrulluar mbi Bagdadin  Lufta nė Irak 'ka pėrfunduar'

         
    Shtetet e Bashkuara thonė se betejat mė tė mėdha nė Irak kanė pėrfunduar dhe pėr kėtė arsye njė pjesė e personelit po tėrhiqet.
    Gjeneral Majori Stanley McChrystal tha se konflikti po kalonte nė njė fazė ku amerikanėt prisnin luftime tė shkurtra me grupet qė kanė mbetur ende brenda vendit.
    Pentagoni tha se dy avionė tė mėdhenj transportues janė kthyer nė Amerikė, ndėrkohė qė forcat ajrore po tėrheqin avionėt qė filluan bombardimet nė Irak, katėr javė mė parė.

    Detyrat emergjente
    Prioriteti kryesor pėr regjimin e ri tė Irakut do tė jetė vendosja e sigurisė, shėrbimit shėndetėsor dhe kthimi nė normalitet i furnizimit me ujė dhe energji elektrike.
    Nė Bagdad patrulla tė pėrbashkėta tė trupave amerikane dhe policėve irakianė janė nė rrugėt kryesore tė kryeqytetit.
    Qindra policė irakianė iu pėrgjigjėn pozitivisht thirrjes pėr tė rifilluar nga puna.
    Trafiku i rėnduar ėshtė kthyer nė rrugėt e Bagdadit, ku shumica e dyqaneve mbeten tė mbylluara. Spitalet dhe ambulancat janė pa energji elektrike dhe ujė tė pastėr.
    Nė Kirkuk ėshtė vjedhur depoja kryesore e barnave tė qytetit, kurse
    nė qytetin jugor, Basra dhjetra njerėz kanė vdekur pėr shkak tė mungesės sė medikamenteve dhe higjenės elementare. (BBC)


14 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Rrugė nė Tikrit  Amerikanėt marrin qendrėn e Tikritit

         
    Forcat amerikane njoftohet se kanė mbėrritur nė sheshin qendror tė qytetit verior tė Tikritit, vendlindja e Sadam Huseinit dhe e vetmja qendėr e madhe e pushtetit e ish- qeverisė irakiane qė nuk ishte vėnė nėn kontrollin e amerikanėve.

    Njoftohet se tanket dhe trupat amerikane kanė zėnė pozicione nė sheshin kryesor gjatė orėve tė para tė mėngjesit tė sė hėnės, ndėrkohė qė helikopterė dhe avionė kanė fluturuar shumė ulėt mbi qytet.

    Njė zėdhėnės amerikan tha se marinsat kishin ndeshur nė njė lloj qėndrese, por ajo ishte thyer shumė shpejt dhe rreth 20 irakianė ishin vrarė.

    Gazetarėt qė udhėtojnė me marinsat thonė se ka pasur luftime nė periferitė jugore tė Tikritit dhe se avionėt amerikanė kanė bombarduar pozicionet irakiane.

    Luftime mė nė veri

    Korrespondenti i BBC-sė thotė se njoftohet pėr luftime mė nė veri dhe disa prej forcave irakiane thuhet se po tėrhiqen nė drejtim tė Mosulit.

    Njė tjetėr korrespondent ishte me trupat amerikane kur ato kaluan nėpėr fshatin e lindjes tė presidentit irakian, Awja, nė dalje tė Tikritit.

    Komandantėt ushtarakė thonė se rėnia e Tikritit nuk do tė thotė fundi i luftės - dhjetra qytete tė vegjėl dhe fshatra irakiane janė kaluar gjatė pėrparimit amerikan, dhe ato mund tė pėrbėjnė ende rrezik.

    Komandanti i forcave tė drejtuara nga amerikanėt, gjenerali Tommy Franks, kėmbengul se veprimet ushtrake nuk do tė pėrfundojnė pėrderisa tė kapėrcehen tė gjitha xhepat e rezistencės irakiane.

    Sipas gjeneralit Franks ka ende grupe milicie besnike tė Sadam Huseinit, tė cilat janė tė gatshme "tė luftojnė deri nė frymėn e fundit". (BBC)


  2.   Powell kėrcėnon me masa kundėr Sirisė

         
    Shtetet e Bashkuara kanė paralajmėruar se po shqyrtojnė ndėrmarrjen e masave diplomatike apo ekonomike kundėr Sirisė.
    Qeveria amerikane ka akuzuar Sirinė se po strehon udhėheqės qė kanė ikur nga Iraku dhe se po zhvillon armė tė shkatėrrimit nė masė - akuza pėr tė cilat qeveria nė Damask thotė se janė tė pabaza.
    Paralajmėrimet mė tė fundit tė Uashingtonit erdhėn nga Sekretari amerikan i Shtetit, Colin Powell, i cili tha se ishte krijuar njė situatė e re nė rajon dhe se tė gjitha shtetet nė rajon duhet tani tė rishikojnė sjelljet nė tė kaluarėn.
    Mė herėt, kryeministri britanik, Toni Bler, tha se kishte marrė garanci nga presidenti sirian, Bashar al-Asad, se kushdo qė bėn pėrpjekje tė kalojė kufirin nga Iraku nė Siri do tė ndalet.

    Rusia bėn thirrje pėr maturi ndaj Sirisė
    Rusia i ka bėrė thirrje SHBA-sė tė tregohet e kufizuar ndaj Sirisė qė akuzohet nga Uashingtoni dhe Londra se ka qėllime armiqėsore ndaj koalicionit.
    Njė ministėr i jashtėm rus citohet nga media ruse se ka thėnė se deklaratat e ashpra tė aleatėve tė koalicionit qė i adresohen Sirisė mund tė komplikojnė zgjidhjen e situatės sė pasluftės nė Irak.
    Sipas Aleksander Losyukovit deklaratat qė vijnė nga Uashingtoni nuk ndihmojnė dialogun midis Europės dhe Amerikės nė konfliktin nė Lindjen e Mesme, njė pikėpamje qė ndahet nga Franca, aleati i Rusisė nė koalicionin e anti luftės.

    Ministri i jashtem francez, Dominique de Villepin njoftohet se ka bėrė thirrje pėr dialog dhe maturi ndėrsa po fliste nė Luksemburg.
    Rusia thotė se Siria nuk ėshtė Iraku dhe ka njė imazh tėrėsisht ndryshe nė botėn arabe. Siria ka qenė njė aleat i ngushtė i ish BS dhe kohėt e fundit ka ringjallur bashkėpunimin ushatrak me Moskėn. (BBC)


  3.   Egjypti dhe Jordania kėrkojnė qeveri irakiane tė besueshme

         
    Egjypti dhe Jordania kanė bėrrė thirrje pėr formimin e njė qeverie tė re nė Bagdad e cila do tė jetė e besueshme dhe pėrfaqėsuese e tė gjithė irakianėve.
    Ministrat e Jashtėm tė Egjyptit dhe Jordanisė i thanė gazetarėve, se njė qeveri e tillė do tė ndihmonte nė garantimin e njė tėrheqje tė plotė tė trupave amerikane dhe britanike nga Iraku.
    Ministri i Jashtėm jordanez Marvan al-Mouasher, tha se qeveria e re duhet tė pėrbėhej nga kryesisht irakianė brėnda vėndit dhe tė pėrfshinte vetėm njė numėr tė kufizuar tė mėrgatės irakiane.
    Njė korrespondent i BBC nė Kajro thotė se udhėheqėsit arab janė tė shqetėsuar pėr efektet rajonale tė mungesės sė stabilitetit nė Irak.
    Ato kėrkojnė njė qeveri tė fortė nė Bagdad e aftė qė ta mbajė vėndin tė bashkuar. (BBC)


12 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

 

  1. Ahmed Chalabi  Takim me opozitėn irakiane

         
    Nasaria - Shtetet e Bashkuara kanė njoftuar se njė delegacion amerikan do tė takohet me pjesėtarė tė opozitės irakiane tė martėn nė qytetin e Nasarias.
    Zėdhėnėsi i departamentit amerikan tė Shtetit, Richard Boucher, tha se takimi do tė pėrqėndrohet nė tė ardhmen e Irakut dhe nė pėrpjekjet pėr krijimin e njė qeverie tė pėrkohshme pėr vendin.
    Ky lajmėrim pasoi daljen nė shesh tė enjten e javės sė shkuar tė ndarjeve tė mėdha nė Uashington lidhur me formimin e njė administrate irakiane.
    Ne nuk shohim vend pėr njė administratė tė Shteteve tė Bashkuara.

    Ahmed Chalabi, opozita irakiane.

    Korrespondentėt thonė se burimi i tensioneve duket se ėshtė Ahmed Chalabi, udhėheqėsi i Kongresit Kombėtar Irakian, i cili nga disa pjesėtarė tė administratės sė Bushit admirohet, nga disa tė tjerė nuk ėshtė figurė e besueshme.

    Ende nuk ka njoftime se cilėt janė ftuar nė takim. Zėdhėnėsi i departamentit tė Shtetit tha se nė takim do tė marrin pjesė si irakianė qė janė nė vend, dhe ata qė kanė qenė nė amėrgim.
    "Ne kemi menduar qė ky proces tė ndihmojė nė ngritjen e njė administrate irakiane qė do tė mund tė pėrfaqėsojė popullsinė e Irakut, qė do tė mund tė funksionojė nė emėr tė tyre dhe qė do tė mund tė fillojė ndėrtimin e asaj lloje qeverie pėrfaqėsuese, pėr formimin e tė cilės ne kemi si qėllim qė tė ndihmojmė popullin irakjan," tha zoti Boucher.

    Vetėm irakianė
    Vetė zoti Chalabi, nė njė intervistė pėr BBC-nė, tha se Shtetet e Bashkuara nuk kanė vend nė administrimin e pėrkohshėm tė Irakut.
    "Ne nuk shohim vend pėr njė administratė tė Shteteve tė Bashkuara dhe nė fakt, Shtetet e Bashkuara kanė thėnė se do tė ndihmojnė irakianėt nė formimin e njė autoriteti tė pėrkoshėm irakian," tha zoti Chalabi.
    "Ne shpresojmė se zgjedhjet nė Irak do tė mbahen brenda dy vjetėsh pasi irakianėt tė hartojnė kushtetutėn dhe ta vėnė atė pėr votim nė njė referndum dhe ne shpresojmė qė zgjedhjet tė mbahen nė fund tė kėtij procesi," tha ai.
    Caktimi i Nasaria si vendi ku do tė mbahet takimi, mendohet se favorizon zotin Chalabi, kandidati i preferuar nė Uashington, i cili ndodhet qė tani nė qytet.
    Por Departamenti i Shtetit ka ftuar pjesėmarrjen e Kombeve tė Bashkuara dhe zyrtarė tė depratamentit tė Shtetit ngulin kėmbė se nė kėtė fazė fillestare, nuk do tė merret asnjė vendim.
    Ky takim do tė jetė i pari nė njė seri takimesh qė mesa duket do tė kulmojnė nė njė konferencė qė do tė mbahet nė Bagdad dhe qė do tė vendosė pėr anėtarėt e administratės sė pėrkohshme.

    Rindėrtimi
    Rindėrtimi i Irakut pritet qė tė jetė njė nga pikat kryesore nė rendin e ditės sė takimit tė ministrave tė financave tė shtatė vendeve tė industrializuara qė takohen nė Uashington.
    Zyrtarė amerikanė thonė se ata duan qė Banka Botėrore dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar tė fillojnė t'i japin ndihmė teknike Irakut sa mė shpejt tė jetė e mundur.
    Gjithashtu, amerikanėt kanė bėrė thirrje qė Irakut t'i falen pjesėrisht borxhet e jashtme.(BBC)


  2.   Bush paralajmėron Sirinė

         
    George W. BushWashington - Presidenti amerikan George Bush e ka paralajmėruar Sirinė qė tė mos i ofrojė strehim pjesėtarėve tė qeverisė sė Sadam Huseinit.
    Zoti Bush tha se pret bashkėpunim tė plotė nga Damasku
    "U bėjmė thirrje qė tė mos i lejojnė anėtarėt e partisė Ba'ath apo pjesėtarė tė familjes sė Sadamit qė tė gjejnė strehim atje," tha zoti Bush.
    "Ne presim qė ata tė bėjnė sa munden t'i ndalojnė ata qė janė fajtorė tė largohen nga Iraku, dhe nėse ata ndodhen nė Siri, presim qė autoritetet siriane t'i dorėzojnė," tha ai.
    Mė herėt amerikanėt thanė se Siria i ka njoftuar se e ka mbyllur kufirin me Irakun pėr tė gjitha llojet e trafiqeve, mė pėrjashtim tė atij humanitar.


  3.   Tė mbrohen pasuritė arkeologjike tė Irakut

         
    Viena - Presidenti i Austrisė, Thomas Klestil, ka bėrė thirrje pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore tė Irakut. Zoti Klestil e bėri apelin pasi plaēkitėsit u panė duke marrė antikuare nga muzeu mė i madh arkeologjik nė Bagdad.
    Presidenti austriak Klestil bėri thirrje qė tė mbrohen efektivisht vendet e gėrmimeve mė tė rėndėsishme arkeologjike dhe muzeumet.
    Profesori McGuire Gibson, ekspert i arkeologjisė sė Mesopotamisė, nė Universitetin e Ēikagos nė Shtetet e Bashkuara, thotė se garancitė pėr tė mbrojtur pasuritė arkeologjike tė irakut nuk po mbahen.
    Ai tha se kishte kontaktuar me zyrtarė nė Uashington para fillimit tė bombardimeve pėr t'u treguar vendndodhjen e muzeut nė Bagdad.
    "Unė mendova se e kisha marrė garanci qė ushtria do tė bėnte pėrpjekje tė veēanta pėr tė siguruar muzeun," tha zoti Gibson.
    "Tani ushtria ka qenė afėr muzeut prej tė paktėn 3-4 ditėsh, por problemi ėshtė se ata me sa duket nuk kanė aq njerėz sa duhet pėr ta bėrė punėn," tha ai.
    Muzeumet irakiane dhe gėrmimet arkeologjike nė Irak datojnė nga koha antike e Mesopotamisė.(BBC)


  4.   OKB rikthehet nė Irak

         
    Bagdad - Tre javė pas fillimit tė luftės, Kombet e Bashkuara kanė bėrė tė ditur se do tė rivendosin praninė brenda Irakut, veēanėrisht nė zonat veriore, jugore dhe lindore.
    Njoftimi u bė nga zyrtarė tė lartė amerikanė pėrgjegjės pėr koordinimin e ndihmės humanitare pėr Irakun.
    Ramiro da Silva, tha se priste qė grupe prej ekipeve ndėrkombėtare tė ndihmės tė ktheheshin sa mė parė nė rajonet kurde nė veri tė Irakut.
    Njė zėdhėnės i Kombeve tė Bashkuara i tha BBC-sė se nė ekipe do tė pėrfshihen anėtarė tė Organizatės Botėrore e Shėndetėsisė, nga Organizata Botėrore e Ushqimit dhe nga Fondi i Kombeve tė Bashkuara pėr Fėmijėt, qė ėshtė pėrgjegjės pėr ujin dhe sistemin sanitar.
    Planet pėr sjelljen e ndihmės humanitare janė penguar nga situata kaotike mė shumė pjesė tė Irakut.
    Kombet e Bashkuara kanė akuzuar forcat amerikane dhe britanike se kanė thyer konventėn e Gjenevės, duke dėshtuar nė pėrpjekjet pėr tė vendosur rregullin nė zonat qė kontrollojnė.
    Grabitjet masive qė po u bėhen spitaleve, shkollave, dyqaneve dhe disa shtėpive kanė zemėruar zyrtarėt e ndihmave, tė cilėt thonė se amerikanėt duhet ta kishin marrė parasysh kėtė situatė pėrpara se tė nisnin luftėn.


9-10-11 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Plaēkitės nėpėr rrugėt e Bagdadit  Bagdadi - qytet barrikadash

         
    Bagdad - Trazira tė rėnda vazhdojnė nėpėr rrugėt e Bagdadit ndėrsa trupat e pranishme amerikane nuk bėjnė asgjė pėr tė penguar plaēkitjet.
    Njė korrespondent i BBC-sė atje thotė se ai ėshtė shndėrruar nė qytet barrikadash, ndėrsa banorėt e shumė zonave bllokojnė rrugėt pėr tė penguar plaēkitjen e shtėpive tė tyre.
    Plaēkitėsit kanė marrė nė shėnjestėr ndėrtesat qeveritare, qendrat tregtare, bizneset private e madje edhe spitalet.
    Njoftimet bėjnė tė ditur se pronarėt e dyqaneve nė qendėr tė qytetit kanė hapur zjarr kundėr disa prej tyre.
    Tė paktėn njė person pėr tė cilin thuhet se ishte plaēkitės ėshtė rrahur pėr vdekje.
    Forcat amerikane nė Bagdad thonė se po bėjnė pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar situatėn nė qytet, duke krijuar qendra tė operacioneve dhe duke u bėrė thirrje profesionistėve qė tė paraqiten pėr tė ndihmuar nė drejtimin e shėrbimeve publike. (BBC)


  2.   Pas rėnies sė Mosulit shpėrthejnė plaēkitje

        
    Plaēkitje nė MosulNė qytetin Mosul, nė veri tė Irakut kanė shpėrthyer plaēkitje tė mėdha pasi ai u braktis nga ushtria irakiane.
    Njė korrespondente e BBC-sė nė Mosul pėrshkroi skena kaosi, plaēkitje tė ndėrtesave publike, pėrfshirė edhe spitalet nga banda tė plaēkitėsve tė armatosur, njerėz duke u sulmuar nėpėr rrugė, njerėz tė armatosur duke hyrė nėpėr shtėpi dhe duke kėrkuar ēelėsa tė veturave pėr t'i vjedhur ato.
    Njoftimet bėjnė tė ditur se luftėtarėt kurdė po ngrenė barrikada nė Mosul, por ata e mohojnė se kanė marrė kontrollin nė qendėr tė qytetit.
    Njė zėdhėnės i forcave kurde tha se tyre u ishte thėnė tė mos hynin nė Mosul derisa atje tė mos ishte e pranishme njė forcė e konsiderueshme amerikane.
    Njė zėdhėnės i ushtrisė amerikane tha se forcat speciale amerikane tani po hynin nė qytet pasi trupat irakiane tė Korpusit tė Pestė nė Mosul kishin zhvilluar negociata pėr dorėzim.  (BBC)


  3.   "Loja ka mbaruar"

        
    Amerikanėt marrin robė lufteKomenti i vetėm pėr zhvillimet e fundit nė Bagdad nga zyrtarėt e administratės sė Sadam Huseinit ėshtė bėrė nga ambasadori i Irakut nė Kombet e Bashkuara, Mohamed al-Douri.
    Ai u tha gazetarėve qė ishin mbledhur jashtė shtėpisė sė tij nė Uashington se "loja ka mbaruar".
    "Nuk kam asnjė deklaratė. Loja mbaroi. Shpresojmė qė tė vendoset paqja. Kjo ėshtė ajo qė shpresojmė. Kjo ėshtė gjithēka mund tė them," tha ambasadori i Irakut nė Kombet e Bashkuara.
    Zoti al-Douri tha se ai nuk kishte komunikuar gjithė kėtė kohė me Irakun pėr shkak tė pushtimit amerikan dhe se ai i kishte ndjekur ngjarjet si tė gjithė prej televizorit.  (BBC)


  4.   SHBA-ja ia pret shkurt evropianėve

         
    Ende nuk dihet se ē'ka ndodhur me Sadam HuseininAdministrata e Bushit ka dhėnė mė shumė detaje lidhur me rolin qė ajo parasheh qė Kombet e Bashkuara tė luajnė nė Irakun e pasluftės.
    Sekretari i shtetit Kolin Pauell tha se Amerika do tė zgjedhė udhėheqėsit qė do tė marrin pjesė nė qeverinė e pėrkohshme tė Irakut.
    Ndėrkohė administrata i kėrkoi qeverive tė Francės, Rusisė dhe Gjermanisė qė t'i falin Irakut njė pjesė tė borxheve ndaj tyre.
    Zėvendėsekretari i mbrojtjes Pol Volfovitc, tha se Franca, Gjermania dhe Rusia duhet tė pėrqėndroheshin nė ēėshtje tė tjera gjatė takimit kėtė fundjavė nė Petėrsburg dhe jo tek ajo se ēfarė roli duhet tė luajė i OKB-ja nė Irakun e pas luftės .
    Njė korrespondent i BBC-sė thotė se megjithė vendosmėrinė e treguar prej amerikanėve pėr tė drejtuar procesin e formimit tė qeverisė sė re irakiane, ėshtė e paqartė mėnyra se si ajo pritet tė veprojė. (BBC)


  5.   Rumsfeld kritikon median

         
    Donald RumsfeldSekretari amerikan i mbrojtjes, Donald Rumsfeld ka kritikuar mbulimin qė media i ka bėrė grabitjeve dhe incidenteve tė dhunshme nė Irak pas rrėzimit tė qeverisė sė Sadam Huseinit.
    I pyetur nėse pėrshkrimet e anarkisė dhe mungesės sė ligjit ishin zgjedhur me qėllim tė keq zoti Rumsfeld tha "Absolutisht".
    Ai tha se Iraku ishte njė vend qė po ēlirohej. Zoti Rumsfeld shtoi se ishte fatkeqėsi qė spitalet po vidheshin, por furnizimet dhe medikamentet po vinin nė Irak. Ai tha se forcat e koalicionit e ndjenin si detyrė tė ofronin siguri dhe po shkonin nėpėr spitale qė po grabiteshin pėr tė ndaluar sulme tė tilla.
    "Nėse kalohet nga njė regjim shtypės qė ka vrarė dhe burgosur mijėra njerėz, nė njė situatė tjetėr tė ndryshme, nė njė Irak tė ēliruar, ju do tė kaloni nė njė periudhė tranzitore.
    Dhe ēdo vend qė ka patur mundėsinė tė bėjė njė gjė tė tillė, tė kalojė nga njė vend i shtypur, regjim diktatorial nė diēka tė lirė, ne kemi parė atė periudhė qė ėshtė papastėrtia dhe nuk ka rrugė tjetėr, por kjo nuk ėshtė pėrzgjedhja e askujt.
    Nga ana tjetėr nėse mendoni pėr ato pamje, shumė shpesh janė pamje tė njerėzve qė shkojnė drejt simboleve tė regjimit tė mėparshėm, nė pallate, nė varka dhe nė selitė e partisė Baath dhe nė vende qė kanė qenė pjesė e shtypjes dhe ndėrkohė qė askush nuk e justifikon grabitjen, nga ana tjetėr duhet kuptuar kjo ndjenjė e mbajtur thellė qė mund tė vijė nga dekada represioni dhe njerėz qė kanė patur anėtarė tė familjes sė tyre tė vrarė nga ai regjim, do t'i shprehin kėto ndjenja drejt kėtij regjimi." (BBC)


  6.   Shiraku pėrshėndet rėnien e Sadamit

         
    Presidenti francez, Zhak Shirak ka mirėpritur rėnien e Presidentit Sadam Husein nė Bagdad.Zhak Shirak dhe Toni Bler
    Njė deklaratė pėr shtyp e zyrės sė presidentit Shirak, shkruan se Franca, si tė gjitha vendet demokratike, ėshtė e kėnaqur qė pa fundin e diktaturės sė Sadam Huseinit.
    Deklarata shton se vendi shpreson se luftimet do tė pėrfundojnė shpejt.
    Por presidenti Shirak tha gjithashtu se ėshtė thelbėsore qė tė sigurohet shpėrndarja e ndihmave humanitare pa vonesė.
    Presidenti francez ka qenė njė nga kritikėt mė tė ashpėr luftė sė drejtuar nga Amerika nė Irak.
    Korrespondenti i BBC-sė nė Paris thotė se z. Shirak tani kėrkon dėshpėrimisht qė Kombet e Bashkuara tė marrin njė rol qendror nė Irakun e pas luftės.
    Ai i frikėsohet fakti se nėse amerikanėt marrin nė dorė drejtimin e vendit, Franca do tė pėrjashtohet nga tė gjitha kontratat pėr rindėrtimin e vendit.
    Ndėrkohė, gazeta franceze Laberation ka paralajmėruar se presidenti Shirak tani kėrcėnohet me izolim nė skenėn ndėrkombėtare.
    Ai, shkroi gazeta, me kėtė, do tė bėhet mbreti i paqes, por njė mbret pa kurorė. (BBC)


  7.   Rėnia e Bagdadit "dėshpėron" arabėt

         
    Ndėrsa disa qeveri pro-perėndimore arabe, si Jordania dhe Kuvajti kanė miratuar rėnien e regjimit Bathist tė Sadam Huseinit nė Irak, ngjarjet e fundit nė Bagdad duket se kanė konfirmuar qėndrimin e shumė arabėve kundėr luftės nė Irak.
    Njė korrespondent i BBC-sė thotė se shumica e botės arabe tani ėshtė zhytur nė dėshpėrim pas rėnies sė papritur tė ushtrisė irakjane.Tank amerikan nė Bagdad
    Gazeta Al-Hayat qė botohet nė Londėr e krahasoi atė me fitoren e Izraelit mbi palestinezėt nė vitin 1948.
    Korrespondneti i BBC-sė thotė se arabėt nuk po flasin ēlirim nga diktatori irakjan, por pėr njė epokė tė re tė pushtimit kolonial.
    Nė Iran, vendi fqinjė i Irakut, televizioni shtetėror nuk i ka transmetuar fare zhvillimet e djeshme dramatike nė Bagdad.
    Profesor Sadek Ziba-ka-lam nga Universiteti i Teheranit i tregoi BBC-sė se si i kanė parė iranianėt ngjarjet nė Irak.
    "Iranianėt nė pėrgjithėsi nuk kanė patur ndjenja pozitive ndaj regjimit tė Irakut. Ata kujtojnė pėrdorimin e armėve kimike gjatė luftės Iran-Irak," tha ai.
    Megjithatė, profesori iranian tha se lajmi rėnies sė Sadam Huseinit, pėr shumė iranianė, ėshtė lajm i mirė.
    "Shumica e intelektualėve iranianė janė kundėr Sadam Huseinit dhe ata tani janė shumė tė kėnaqur tė shohin fundin e tij edhe pėr arsyen se rėnia e diktatorit tė vendit fqinj, do tė ndihmojė zhvillimet politike nė Iran", tha profesori Sadek Ziba-ka-lam.  (BBC)


8 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Kaveh Golestan  Tetė gazetarė tė vrarė nė Irak

         
    Kaveh Golestan i BBC-sė i vrarė nė luftėn nė Irak
    Televizioni arab Al-Jazeera njoftoi se njė kameraman i televizionit ėshtė vrarė gjatė njė sulmi me raketa mbi kryeqytetin irakian. 
    Sipas agjencisė Reuters, ministri irakian i informacionit Mohamed Saed al-Sahaf ka akuzuar pėr kėtė direkt amerikanėt duke thėnė se "ata po sulmojnė civilėt pėrfshirė edhe kanalin televiziv Al Jazeera. 
    Dy gazetarė tė tjerė janė vrarė tė hėnėn nė Irak, duke e ēuar nė tetė numrin e gazetarėve tė huaj qė kanė vdekur gjatė kėtij konflikti. 
    Christian Liebig i gazetės gjermane Focus dhe Hulio Anguita Parado i El Mundos, udhėtonin me trupat amerikane kur njė raketė shpėrtheu pranė njė qendre operacionale nė jug tė Bagdadit.   (BBC)


  2.   Aksi kundėr luftės mblidhet nė Shėn Petėrburg

         
    Presidenti francez ShirakRusia, Franca dhe Gjermania mblidhen nė Shėn Petėrburg
    Qeveria ruse ka lajmėruar se Presidenti Putin ka ftuar presidentin francez Zhak Shirak pėr bisedime dy ditore nė Shėn Petėrburg tė premten dhe tė shtunėn. 
    Nė takim do tė marrin pjesė kancelari gjerman, Gerhard Schrėder dhe Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Anan. 
    Nuk janė bėrė tė ditura detaje pėr axhendėn e takimit. 
    Franca, Gjermania dhe Rusia kanė qėnė vėndet kryesore qė kėrkuan nga Kombet e Bashkuara qė ta ndalonte Amerikėn nga pushtimi i Irakut 
    Dje u njoftua se z. Anan do tė vizitojė disa vende evropiane nė ditėt nė vijim pėr tė diskutuar tė ardhmen e Irakut pas luftės.  (BBC)


  3.   Bush dhe Bler diskutojnė pėr Irakun

         
    Kryeministri britanik Toni Bler dhe presidenti Bush Pika kryesore nė takimin e sė martės nė Iralndėn e Veriut, mes presidentit Bush dhe kryeministrit britanik ėshtė korniza pėr rindėrtimin e Irakut, politikisht dhe ekonomikisht, pasi tė jetė hequr nga pushteti Sadam Huseini. 
    Rreth kėsaj ēėshtjeje kanė dalė nė sipėrfaqe disa dallime mes lidėrve nė Amerikė dhe atyre nė Evropė, sidomos rreth rolit qė Kombet e Bashkuara do tė mund tė luajnė. 
    Pėr presidentin Bush dhe kryeministrin Blai, pėrparimi i shpejtė i forcave tė koalicionit drejt kontrollit ushtarak tė Irakut e bėn edhe mė urgjente rėnien dakord rreth njė kornize tė gjėrė pėr fazėn e ardhshme duke mbajtur premtimet se do tė sjellin njė jetė mė tė mirė dhe njė qeveri demokratike pėr popullin e Irakut. 
    Dy liderėt pritet tė konfirmojnė zotimet e bėra para luftės qė tė kėrkojnė miratimin e planit tė rindėrtimit nga Kombet e Bashkuara. 

    Ēėshtjet mė tė rėndėsishme 
    Sė pari, roli i forcave tė koalicionit. Departamenti amerikan i mbrojtjes tashmė kanė paraqitur planet e hollėsishme pėr detyrat e personelit tė vet, tė cilat nėn udhėheqjen e gjeneralit nė pension, Jay Garner, jo vetėm qė do tė merren me nevojat humanitare, por do tė vendosin edhe embrionet e administratės sė ardhshme anembanė Irakut. 
    Britania, sikurse shume vende tė tjera evropiane duan qė roli i forcave nė terren tė jetė i kufizuar. 
    Sė dyti, Britania ka propozuar qė Kombet e Bashkuara tė organizojnė njė konferencė nė Bagdad dhe qė tė vendosin autoritetin kalimtar. 
    Franca dhe Rusia pajtohen me kėtė propozim, por Shtetet e Bahskuara shohin njė rol mė modest pėr Kombet e Bashkuara. 
    Sė treti, me siguri dė tė ketė debate tė shumta rreth marrėveshjeve komerciale, pėr rindėrtim, naftė dhe gjėra tė tjera pasi tė ketė pėrfudnuar lufta. 
    Pozita e Uashingtonit rreth kėtyre ēėshtjeve ėshtė bėrė e qartė nga sekretari amerikan i shtetit, Colin Powell, i cili ka thėnė se Shtetet e Bashkuara dhe Britania e drejtuan luftėn, kėshtu qė ato do tė duhet tė kenė rolin kryesor nė tė ardhmen politike dhe ekonomike tė Irakut.  (BBC)


  4.   Vazhdon beteja pėr Bagdadin

         
    Tymi del nga njė pjesė e njėrit prej pallateve tė Sadam HuseinitdNjForcat amerikane po lėvizin drejt Bagdadit nga veriu dhe juglindja, duke ēarė rrugėn drejt trupave amerikane tė cilat kanė marrė pjesė tė qendrės sė qytetit ditėn e hėnė. 
    Avionė tė luftės dhe helikopterė qarkullonin mbi qytet ndėrsa ndėrtesa e Ministrisė sė Planifikimit iu nėnshtrua zjarrit tė ashpėr. 
    Disa prej marinsave amerikane qė janė duke avancuar drejt Bagdadit morėn kontrollin mbi aerodromin ushtarak Rashid, i cili duket se ishte braktisur nga mbrojtėsit e tij. 
    Mė pas ata vazhduan nėpėr zonat lindore tė qytetit. 
    Nė qendėr tė qytetit ka pasur luftime tė ashpra gjatė paradites. 
    Gjenerali Buford Blount, i Divizionit tė tretė tė kėmbėsorisė amerikane, tha se forcat irakiane kishin kundėrsulmuar nga pjesa lindore dhe ushtarėt e tij edhe mė tej ishin nėn zjarrin e armėve (BBC) 


7 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Forcat amerikanė nė rrugėt e Bagdadit  Trupat amerikane nė qėndėr tė Bagdadit

         
    Trupat amerikane tė shoqėruara nga makina tė blinduara kanė ēarė rrugėn e tyre nė qendėr tė Bagdadit ku kanė marrė nėn kontroll njė numėr ndėrtesash qeveritare dhe tė tjera.
    Njė oficer amerikan tha njė intervistė brenda njėrės prej kėtyre ndėrtesave, ku fare qartė shihej njė banjo me pllaka tė lara me ar.
    Jashtė kėtyre ndėrtesave luftime tė ashpra vazhduan pėrgjatė brigjeve tė lumit Tigėr, ku avionėt amerikanė fluturuan mbi qiell, pa hasur ndonjė rezistencė kundėrajrore.
    Korrespondenti i BBC, raporton se amerikanėt thanė se hynė me 65 tanke nė qendėr tė Bagdadit.
    Ne pamė katėr prej tyre pėrballė hotelit ku qėndrojnė ekipet e mediave, fare pranė pallatit presidencial.
    Tani shtihet nė tė katėrta anėt, siē duket pėr shkak se irakianėt vazhdojnė tė bėjnė rezistencė.
    Pentagoni ka refuzuar ta quajė kėtė beteja pėr Bagdadin, duke thėnė se kjo qe vetėm njė shfaqje e forcės dhe situata nė terren e vėrteton kėtė.
    Kur po eceja me makinė herėt nė mėngjes, pashė se amerikanėt kishin ngritur njė postobllok nė njė qendėr pranė lumit Tigėr.
    Trupat agresive Fedajen tė Sadam Husienit janė vendosur nė postoblloqe rreth kėsaj zone.
    Ato po mbrojnė urat me raketa garanathedhėse.
    Pjesa mė e madhe e qytetit kontrollohet nga qeveria, por amerikanėt thonė se kjo lėvizje psikologjike do t'i japėr fund kėsaj rezistence, raporton korrespondenti i BBC nė Bagdad.


  2.   Numėrimi i viktimave-detyrė e vėshtirė

         Viktima tė luftės nė Irak
    Nga Devid Shazan i BBC-sė

    Njė nga pyetjet mė thelbėsore rreth luftės nė Irak, por qė ka mbetur ende pa pėrgjigje, ėshtė se sa njerėz janė vrarė gjatė konfliktit.
    Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq thotė se numri i viktimave nė Bagdad ėshtė aq i madh, saqė spitalet nuk po i numėrojnė mė.
    Forcat amerikane dhe ato britanike japin vetėm numrin e ushtarėve tė tyre tė vrarė. Por irakjanėt nuk japin ndonjė shifėr. Kėshtu qė numėrimi i tė vrarėve nė konflikt po rezulton njė detyrė e vėshtirė
    Tani qė Bagdadi po bombardohet intensivisht, Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq thotė se nė spitale po arrijnė kaq shumė tė plagosur, saqė askush nuk ėshtė nė gjendje tė mbajė shėnim numrin e tyre.
    Forcat amerikane dhe ato britanike thonė me krenari se ata po gjuajnė objektiva ushtarake dhe po kursejnė jetė civilėsh.
    Por bombat nuk bien gjithmonė atje ku duhet. Ka patur njė seri incidentesh.
    Amerikanėt thonė se kanė humbur 28 ushtarė nė Irak dhe se fati i 8 tė tjerėve nuk dihet.
    Nė rradhėt e ushtrisė britanike ka patur 27 ushtarė tė vrarė. Disa humbėn jetėn nė aksidente dhe u qėlluan nga forcat e koalicionit.
    Po sa ėshtė numri i ushtarėve tė vrarė irakjanė? Autoritetet irakjane nuk japin shifra. Amerikanėt thonė se kanė vrarė deri 2 mijė ushtarė irakjanė vetėm gjatė inkursionit tė tyre nė Bagdad tė shtunėn.
    Megjithatė, nuk ka konfirmime tė pavarura dhe brig. gjen Vincent Brooks tha se kjo shifėr ėshtė llogaritur me hamendje.
    "Po flasim pėr rezultatet e luftimeve tė cilat sė shumė raste, pėrfundojnė me shkatėrrim fizik tė qėnieve njerėzore. Nuk mund tė bėjmė gjithmonė pėrllogaritje tė sakta. Por sigurisht, nuk ėshtės e nuk po numėrojmė mė. Kėshtu qė praktika e dhėnies sė shifrave ėshtė diēka, tė cilės unė vetė, i largohem pėr pikėrisht kėtė arsye" tha ai.
    Sa pėr autoritetet irakjane, ata mund tė mos tregojnė vrasjet nė rradhėt e ushtarėve, por pėrllogaritja e tyre pėr numrin e civilėve tė vrarė ėshtė 1252, kurse pėr tė plagosurit mbi 5 mijė.
    Por duhet patur parasysh se paralelisht me konfliktin ushtarak, nė Irak po zhvillohet dhe njė luftė propagandistike.
    Njė faqe interneti e pavarur ėshtė ngritur ndėrkohė pėr tė mbajtur shėnime pėr tė vrarėt. Ata po mbledhin tė dhėna nga lajmet dhe sot dhanė dy shifra: maksimumi i tė vrarėve sipas tyre ėshtė 1049 dhe minimumi 876. (BBC)


  3.   Pėrparime nė frontet e tjera

         
    Britanikėt pėrshėndeten nga popullsia nė BasraForcat amerikane thonė se kanė marrė nėn kontroll qytetin qendror irakian tė Qerbelasė pas dy ditė betejash tė ashpra me luftėtarėt paraushtarakė.
    Zėdhėnėsa tė trupave amerikane nė Qerbela thonė se ata kishin luftuar rrugė mė rrugė dhe kishin besim se nuk ekzistonte mė ndonjė kėrcėnim pėr sulme irakiane.
    Amerikanėt thonė se disa dhjetra irakianė dhe njė ushtar amerikan ishin vrarė.
    Pala irakiane nuk i ka pėrmenduar ende luftimet nė Qerbela, i cili ndodhet nė jug tė Bagdadit.
    Amerikanėt thonė se pėrparimi i tyre synonte qė tė mos lejonin luftėtarėt irakianė qė tė kėrcėnonin linjat e furnizimit, qė zgjaten pėr qindra kilometra deri nė jug tė Irakut.

    Luftimet pėr BasranKapet Basra

    Britanikėt thonė se kanė nėn kontroll pjesėn mė tė madhe tė qytetit tė dytė mė tė madh tė Irakut, Basra -- por pas njė dite luftimesh ata thonė se janė tė pėrgatitur pėr kundėrsulme tė forcave irakiane.
    Shefi i shtabit britanik gjeneral majori Peter Wall tha se trupat e rregullta irakiane ishin larguar nga Basra, por se milicia dhe besnikėt e partisė Ba'ath ishin ende njė kėrcėnim.
    "Shumė pjesė tė qytetit i kemi pushtuar, por ende ka disa xhepa tė vegjėl tė rezistences tė cilat janė duke u sulmuar," tha gjenerali Wall.
    Ushtarėt britanikė sulmuan Basrėn tė dielėn nė mėngjes dhe ēanė rrugėn drejt qendrės me mbėshtetjen e helikopterėve amerikanė.
    Britanikėt thonė se tre ushtarė tė tyre u vranė sė bashku me njė numėr, qė nuk dihet ende, luftėtarėsh irakianė.
    Njoftimet nga disa pjesė tė Basras thonė se shumė persona filluan tė plaēkisin ndėrtesat pas pėrfundimit tė luftimeve.

    Pėrparim nė veri
    Njoftohet se luftėtarėt kurdė dhe forcat amerikane nė Irakun e veriut po u afrohen edhe mė shumė dy qyteteve kryesore tė rajonit tė mbajtura nga ushtaria irakiane - Mosul dhe qėndra naftėmbajtėse Kirkuk.
    Tė dielėn aeroplanėt amerikanė bombarduan pozicionet e ushtrisė irakiane nė Dibagan midis Mosulit dhe Kirkukut.
    Njė korrespondent i BBC-sė nė rajon thotė se forca kurde dhe amerikane janė tani rreth 10 kilometra pranė Kirkukut.
    Nė veri tė Mosulit, forcat kurde kanė konsoliduar pozicionet e tyre nė qytetin Ain Sifni, qė e kapėn tė dielėn nė mėngjes.
    Gazetarėt nė Ain Sifni thonė se shumė banorė tė qytetit ishin larguar duke ju frikėsuar luftėtarėve kurdė apo kundėrsulmeve irakiane me artileri. (BBC)


  4.   Bush dhe Blair diskutojnė tė ardhmėn e Irakut

         
    Bush dhe BlairPika kryesore nė takimin e planifikuar pėr sot nė Iralndėn e Veriut, mes presidentit Bush dhe kryeministrit britanik do tė jetė korniza pėr rindėrtimin e Irakut, politikisht dhe ekonomikisht, pasi tė jetė hequr nga pushteti Sadam Huseini.
    Rreth kėsaj ēėshtjeje kanė dalur nė sipėrfaqe disa dallime mes liderve ne Amerikė dhe atyre nė Evropė, sidomos rreth rolit qė Kombet e Bashkuara do tė mund tė luajnė.
    Pėr presidentin Bush dhe kryeministrin Bler, pėrparimi i shpejtė i forcave tė koalicionit drejt kontrollit ushtarak tė Irakut e bėn edhe mė urgjente rėnjen dakort rreth njė kornize tė gjėrė pėr fazėn e ardhshme duke mbajtur premtimet se do t'ju sjellin njė jetė mė tė mirė dhe njė qeveri demokratike pėr popullin e Irakut.
    Dy liderėt pritet tė konfirmojnė zotimet e bėra para luftės qė tė kėrkojnė miratimin e planit tė rindėrtimit nga Kombet e Bashkuara.

    Por tre jane ēėshtjet mė tė rėndėsishme.
    Sė pari, roli i forcave tė koalicionit. Departamenti amerikan i mbrojtjes tashmė kanė paraqitur planet e hollėsishme pėr detyrat e personelit tė vet, tė cilat nėn udhėheqjen e gjeneralit nė pension, Jay Garner, jo vetėm qė do tė merren me nevojat humanitare por do tė vendosin edhe embrionet e administratės sė ardhshme anembanė Irakut. Britania, sikurse shume vedne tė tjera evropiane duan qė roli i forcave nė terren tė jetė i kufizuar.
    Sė dyti, Britania ka propozuar qė Kombet e Bashkuara tė organizojnė njė konferencė nė Bagdad, dhe qė tė vendosin autoriteti kalimtar. Franca dhe Rusia pajtohen me kėtė propozim por Shtetet e Bahskuara e shohin njė rol mė modest pėr Kombet e Bahskuara .
    Sė treti, me siguri dė tė ketė debate tė shumta rreth marrveshjeve komerciale, pėr rindertim, naftė dhe gjėra tė tjera pasi tė ketė pėrfudnuar lufta.

    Pozita e Uashingtonit rret kėtyre ēėshtjeve ėshtė bėrė e qartė nga sekretari amerikan i shtetit, Colin Powell, i cili ka thėnė se koalicioni, do tė thotė kryesisht, Shtetet e Bashkuara dhe Britania, drejtuan luftėn kėshtu qė do tė duhet tė kenė rolin kryesor nė tė ardhmen politike dhe ekonomike tė Irakut. (BBC)


  5.   Aeroplani amerikan bombardon tė vetėt

         
    Ushtarė amerikanė dhe luftėtarė kurdėNjė aeroplan luftarak amerikan nė veri tė Irakut ka bombarduar gabimisht njė grup ushtarėsh amerikanė tė forcave speciale.
    Disa prej ushtarėve amerikanė dhe disa luftėtarė kurdė kanė humbur jetėn gjatė sulmit.
    Korrespondenti i BBC-sė, Xhon Simpson qė u ndodh nė vendngjarje ėshtė plagosur.
    Ai e pa bombėn qė shpėrtheu ndėrsa njė kolonė makinash kurde parakaloi makinat me ushtarė amerikanė.
    Mes tė plagosurve nė bombardim ėshtė vėllai i Masud Barzanit, udhėheqėsit tė Partisė Demokratike Kurdistane.
    Komandantė ushtarakė amerikanė thonė se po hetojnė njė incident tė shkaktuar nga njė aeroplan F15, gjatė tė cilit humbėn jetėn tre ushtarė amerikanė dhe pesė tė tjerė u palgosėn.
    Ata nuk pėrmendėn viktima kurde, por komandantė kurdė thonė se 14 ushtarė tė tyre humbėn jetėn nė incident. (BBC) 


5 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

 
  1.   Udhėheqėsi irakian del nė rrugėt e Bagdadit

         
    Televizioni irakian ka shfaqur pamje te cilat thotė se janė tė presidentit Sadam Husein duke u takuar me banorė qė brohorasin nėpėr rrugėt e Bagdadit. 
    Videoja tregonte njė burrė duke buzėqeshur dhe tė relaksuar i veshur me uniformė ushtarake i cili nė njė moment pėrqafoi njė foshnjė. 
    Zėdhėnės amerikanė kanė sugjeruar se personi ishte sozia e udhėheqėsit irakian. 
    Por njė korrespondent i BBC-sė nė Bagdad thotė se njė grup irakianėsh tė cilėt panė filmin thanė se ai ishte presidenti irakian. 
    Ata thanė se lėvizjet ishin ato tė Sadam Huseinit dhe se edhe ecja ishte tipike e presidentit Sadam. 
    Tymi i zi i parė nė sfond tregonte se pamjet ishin filmuar pas flllimit tė luftės pėrpara dy javėsh. 
    Mė herėt, televizoni irakian kishte shfaqur atė qė ai e cilėsonte si fjalim tė presidentit ku ai i bėnte thirrje popullit tė Bagdadit qė tė sulmonte trupat amerikane dhe britanike. 


  2.   Powell: Jo sulm ndaj Sirisė e Iranit

         
    Sekretari amerikan i Shtetit, Colin Powell, ka mohuar se Siria dhe Irani janė objektivat e ardhshme tė goditjes nga Uashingtoni. 
    Nė njė intervistė me gazetėn londineze nė gjuhėn arabe, al-Hayat, zoti Powell tha se Shtetet e Bashkuara nuk kishin ndonjė synim t'i pushtonin kėto vende. 
    Zoti Powell tha se askush nė administratėn amerikane nuk kishte folur pėr ndonjė sulm ndaj Sirisė apo Iranit. 
    Ai ritheksoi politikėn zyrtare amerikane se si Irani ashtu edhe Siria pėrbėnin njė problem duke mbėshtetur terrorizmin dhe duke prodhuar armė tė shkatėrrimit nė masė. 
    Por zoti Powell vuri nė dukje se kishte mėnyra tė tjera pėr ta zgjidhur kėtė problem. 
    Komentet e tij mendohet se janė njė pėrpjekje pėr tė larguar frikėn qė ekziston nė botėn myslimane se Siria dhe Irani mund tė pushtohen pasi tė jetė rrėzuar Sadam Huseini. 
    Javėn e kaluar ai i dha Teheranit dhe Damaskut njė paralajmėrim tė fortė qė tė mos mbėshtesin terrorizmin. 
    Kolegu i tij, sekretari i Mbrojtjes, Donald Rumsfeld, shkoi edhe mė tej duke i akuzuar kėto vende se po ndėrhynin nė luftėn ndaj Irakut duke lejuar kalimin nė Irak tė furnizimeve ushtarake dhe tė luftėtarėve vullnetarė. 
    Komentet e fundit tė zotit Powell pasojnė deklarata nga kryeministri britanik Toni Bler tė premten qė tha se amerikanėt nuk kishin ndonjė plan pėr tė sulmuar Sirinė apo Iranin pasi tė rrėzonin regjimin irakian.  (BBC)


  3.   Kapet rruga pėr nė Tikrit

         
    Nė veri tė Bagdadit, njėsitė amerikane Rangers dhe forcat speciale njoftohet se kanė marrė nėn kontroll rrugėn qė tė ēon nė vendlindjen e presidentit irakian Sadam Huseinit, Tikrit. 
    Zyrtarė tė komandės qendrore nė Katar thanė se nė autostradė janė vendosur postoblloqe pas bombardimeve tė disa segmenteve tė saj. 
    Korrespondentėt patėn spekulluar se udhėheqėsi irakian mund tė kėrkojė tė largohet pėr nė Tikrit, nėse detyrohet tė iki sa mė parė prej Bagdadit. 

    Pushim nė veri 
    Ka pasur njė pushim tė bombardimeve amerikane nė vijat e frontit pranė qytetit verior irakian tė Mosulit. 
    Nė ditėn e tretė tė bombardimeve avionėt B-52 ndėrmorrėn njė sėrė sulmesh nė Iraku verior kėtė mėngjes 
    Gjatė njė bombardimi intensiv njėorėsh bombat goditėn pozicionet irakiane nė vijėn e frontit qė ndan territorin e kontrolluar nga regjimi irakian dhe rajoni autonom kurd. 
    Tani komandantėt thonė se po presin tė shohin nėse irakianėt do tė tėrhiqen apo nėse do tė nevojitet tė kėrkohen mė shumė bombardime. 
    Deri tani irakianėt janė kundėrpėrgjigjur me goditje sporadike me artileri, por nuk ėshtė vėnė re ndonjė lėvizje. 
    Nė ditėt e fundit vija e frontit ka ndryshuar dhe rreth 500 luftėtarė kurdė kanė pėrforcuar ish-pozicionet irakiane. 
    Kurdėt po veprojnė sė bashku me forcat speciale amerikane pėr tė pėrforcuar vijėn e re tė frontit.  (BBC)


  4.   Rice-SHBA, rol drejtues pas luftės

         
    Condolezza RiceKėshilltarja amerikane pėr ēėshtje tė sigurisė, Condolezza Rice thotė se forcat e udhėhequra nga SHBA dhe jo Kombet e Bashkuara do tė luajnė rol drejtues nė Irak pas luftės. 
    Ajo tha se kjo nuk ka pse tė jetė surprizė, pasi ata kanė dhėnė jetėn dhe gjakun pėr atė qė ajo e quajti ēlirim i Irakut. 
    Rice tha se fillimisht Iraku nė tė vėrtetė do tė drejtohet nga njė zyrė qė do tė ketė nė krye njė gjeneral amerikan tė dalė nė pension e cila do tė pėrgjigjet para Pentagonit. 
    Pikėpamjet e saj janė nė kontrast me ato tė sekretarit amerikan tė shtetit, Colin Powell i cili tha se kishte filluar njė dialog mbi rolin e Kombeve tė bashkuara. 
    Ndėrkohė, Toni Bler kėrkon qė OKB-ja tė pėrfshihet shpejt nė dhėnien e ndihmave dhe rindėrtimin e Irakut, por po ashtu po kaq e rėndėsishme edhe nė krjijimin e njė qeverie tė re atje. 
    Zoti Bler dhe Bush do t'i rikthehen kėsaj teme potencialisht pėrēarėse nė bisedimet e tyre tė javės sė ardhshme, ku zoti Bler ashtu si edhe nė tė shkuarėn shpreson tė bindė presidentin Bush qė tė dėgjojė sekretarin e tij tė jashtėm.  (BBC)


  5.   Tanket amerikane futen nė Bagdad

         
    Komandantėt amerikanė thonė se tanket dhe mjetet e tyre tė blinduara kanė hyrė nė periferitė jugore tė Bagdadit pėr herė tė parė dhe kanė hasur vetėm nė rezistencė sporadike nga njėsitė e Gardės Republikane. 

    Njė korrespondent i BBC-sė nė Bagdadin qėndor thotė se nuk ka parė tanke amerikane, por se dėshmitarė tė besueshėm kishin parė prova tė qarta se nė periferinė jugore ishin zhvilluar luftime. 
    Ai thotė se dėshmitarėt kishin parė gėzhoja nėpėr rrugė, disa transportues tė blinduar tė djegur irakianė, si dhe njė tank tė shkatėrruar. 
    Njoftohet se nė rajon ka ende forca irakiane, por nuk shihen forca amerikane. 
    Zėdhėnėsi ushtarak amerikan nė selinė e komandės nė Katar, kapiteni Frank Thorpe, tha se forcat amerikane kishin qenė rreth tre kilometra larg vendit ku ishin gazetarėt. 
    Zėdhėnėsi amerikan tha se njė numėr i konsiderueshėm trupash amerikane ka hyrė nė qytet pasi tanket kryen misione testimi. 
    Por ai tha se operacioni i tanishėm nuk ishte pėr tė mbajtur territore. 
    "Kjo lėvizje nuk ėshtė pėr tė marrė territor, nė kėtė pikė nuk ka qenė objektivi ynė tė mbajmė ndonjė territor nė Bagdad," tha kapiteni Thorpe. 
    "Ky ishte njė rast qė komandanti i forcave tokėsore pa pėr tė futur trupat nė njė rajon kryesor tė Bagdadit, dhe e shfrytėzoi atė rast dje (e premte) duke futur me qėllim formacionin e blinduar nėpėr zemrėn e Bagdadit," tha zėdhėnėsi ushtarak amerikan kapiteni Thorpe. 

    Iraku: Aeroporti nėn kontroll 
    Autoritetet irakiane i kanė kundėrshtuar njoftimet se forcat amerikane ka hyrė nė Bagdad dhe se kanė nėn kontroll aeroportin ndėrkombėtar. 
    Ministri irakian i Informacionit, Mohhammed Said al-Sahhaf tha se aeroporti ėshtė nėn kontrollin e Gardės Republikane dhe se amerikanėt janė rrethuar nė njė fshat tė vogėl nė veri tė aeroportit 
    "Pesė kolona tė atyre mercenarėve sulmuan aeroportin ndėrkombėtar Sadam, ne i kufizuam ata, dhe pastaj i zbrapsėm e i rrethuam, pastaj janė zhvilluar luftime tė ashpra gjatė natės sė kaluar," tha zoti Sahhaf. 
    "Ne i shtypėm forcat nė aeroportin ndėrkombėtar Sadam, tani garda Republikane ėshtė nė kontroll tė plotė tė aeroportit ndėrkombėtar Sadam," tha ministri irakian. 
    Ai shtoi se forcat amerikane ndodhen tė rrethuar jashtė aeroportit nė rajonin Abu Rate dhe po goditen "me raketa dhe artileri tė rėndė". 
    Kapiteni Thorpe ju pėrgjigj deklartės irakiane duke thėnė se ajo ėshtė e pabazuar. 
    "Ne nė fakt kemi trupa nė aeroport ... trupat e blinduara tė koalicionit po lėvizin nėpėr zemrėn e Bagdadit, tha zėdhėnėsi ushtarak amerikan. (BBC) 


4 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1. Vendi ky u krye sulmi vetvrasės  Sulm tjetėr vetvrasės nė Irak

         
    Komanda qėndrore e forcave amerikane nė Katar ka njoftuar se njė makinė ka shpėrthyer pranė njė pike kontrolli nė qendėr tė Irakut, duke lėnė tė vdekur tre ushtarė amerikanė dhe duke plagosur dy tė tjerė.
    Njoftohet se kanė vdekur edhe shoferi i makinės si edhe njė grua shtatzėnė.
    Njė zėdhėnės i trupave amerikane tha se sulmi dukej se ishte vetėvrasės.
    Ai shtoi se shpėrthimi ndodhi tė enjten pasdite, pasi makina ndaloi afėr pikės sė kontrollit, nė perėndim tė Qerbelasė.
    Gruaja shtatzėnė doli nga makina dhe filloi tė ulėrinte, mesa dukej nga frika, dhe pataj makina shpėrtheu.
    Ky me sa duket ėshtė sulmi i dytė vetėvrasės i luftės. (BBC)


  2.   Sadami bėn thirrje pėr qėndresė

         
    Sadam Huseini nė televizionin irakianPresidenti irakian, Sadam Husein, ka dalė nė televizion dhe i ka bėrė thirrje banorėve tė Bagdadit qė tė luftojnė kundėr trupave amerikane dhe britanike.
    "Filloni tė luftoni, ata do tė turpėrohen dhe do tė munden dhe ne do tė kemi nder dhe lavdi," tha ai nė njė mesazh televiziv.
    Nuk ėshtė e qartė se kur dhe ku ėshtė regjistruar mesazhi, por udhėheqėsi irakian i referohet pranisė sė ushtrisė rreth kryeqytetit dhe disa qyteteve tė tjera irakiane.
    Mė vonė presidenti irakian u dha nė televizionin irakian duke ecur nėpėr rrugėt e Bagdadit dhe duke takuar qytetarė irakianė.
    Mė herėt, ministri irakian i Informimit, Mohammed Saeed al Sahaf, tha se Iraku mund tė ndėrmarrė ato qė ai i quajti "veprime jokonvencionale kundėr trupave amerikane nė aeroportin e Bagdadit".
    Ai shtoi, megjithatė, se Iraku do tė pėrdorė operacione qė ai i quajti tė martirizmit dhe jo armė tė shkatėrrimit nė masė.

    Fushatė dyshimesh
    Njoftime nga Uashingtoni thonė se administrata amerikane ka filluar njė fushatė pėr tė shkaktuar dyshime nė mendjet e irakianėve nėse presidenti ėshtė i gjallė.
    Ministri i Jashtėm irakian, Naxhi Sabri, ka insistuar tė premten se udhėheqėsi irakian ėshtė shėndoshė e mirė.
    "Ka spekullime dhe thashetheme, qeveritė nė Britani dhe Uashington janė tė specializuara pėr tė gėnjyer dhe pėr tė fabrikuar," tha zoti Sabri.
    "Ai dje doli nė njė takim qė pati me ministrat," tha ai.
    Zoti Sabri nuk pranoi tė thoshte nėse ishte takuar vetė me presidentin irakian.
    "Presidenti ėshtė mirė, udhėheqja ėshtė mirė dhe ata po funksionojnė dhe po udhėheqin vendin si normalisht," tha ministri i jashtėm irakjan.

    Thirrje irakianėve
    Ka patur njoftime kontradiktore pėr lajmin qė dhanė trupat amerikane se njė klerik i rėndėsishėm shi'it i ka bėrė thirrje irakianėve tė mos pengojnė veprimet e trupave tė koalicionit.
    Amerikanėt thonė se urdhėri i Ajatollahut tė Madh Sistani nė qytetin e shenjtė tė Naxhafit shėnon njė kthesė tė rėndėsishme.
    Por Zyra e Ajatollahut nė Iran thotė se nuk mundet qė ta konfirmojė se ėshtė lėshuar njė urdhėresė e tillė dhe se ai ende mund tė jetė nėn arrest shtėpie nga autoritetet irakiane.
    Televizioni irakian thotė se Ajatollah Sistani dhe fetarė tė tjerė nė Naxhaf i ka bėrė thirrje irakianėve qė tė mbrojnė atdheun nga pushtimi. (BBC)


  3.  Rezistencė irakiane rreth Bagdadit

         
    Ndėrsa forcat amerikane vazhdojnė pėrparimin drejt kryeqytetit irakian, Bagdad, ato po hasin nė xhepa rezistence tė ashpėr nga njėsitė e Gardės Republikane.
    Ka luftime rreth aeroportit ndėrkombėtar tė Bagdadit dhe nė juglindje tė qytetit.
    Korrespondenti ushtarak i BBC-sė thotė se pritet qė tė ketė ende luftime tė ashpra pėrpara, por se strategjia e tanishme amerikane ėshtė e qartė - tė presė arteriet kryesore drejt Bagdadit dhe pėr ta izoluar qytetin nga pjesa tjetėr e vendit.
    Tank amerikan pranė aeroportitNė njė betejė, njė kolonė marisash amerikane qė po i afrohej qytetit pėrgjatė lumit Tigėr, ra nė pritė rreth 50 kilometra nė juglindje.
    Njė korrespondent i BBC-sė ishte dėshmitar i njė beteje njė orėshe qė pėrfundoi me qindra irakianė, pėrfshirė ushtarė tė Gardės Republikane, tė dorėzuar apo zėnė rob.
    Zyrtarėt amerikanė thonė se gjithėgjithė gjatė natės janė dorėzuar 2500 irakianė.
    Korrespondenti ynė me marinsat thotė se ka shenja se grupe tė vogla tė Gardės Republikane po rigrupohen
    dhe planifikojnė tė ngrenė prita tė tjera pėrgjatė rrugės drejt Bagdadit.
    Njoftohet se divizionet e ushtrisė amerikane po e ngushtojnė rrethimin e tyre nė afėrsi tė Bagdadit nga jugu dhe perėndimi.

    Luftime pranė aeroportit

    Njė njėsit i divizionit amerikan tė kėmbėsorisė po zhvillon luftime pėr tė marrė nėn kontroll tė plotė aeroportin ndėrkombėtar tė Bagdadit nė jugperėndim tė qytetit.
    Ushtarakėt amerikanė thonė se shumica e aeroportit ėshtė pushtuar, por njėsitet irakiane ende po rezistojnė pėrgjatė perimetrit tė aeroportit.
    Po ashtu, ka patur dhe kundėrsulme irakiane mbi aeroportin nga brenda Bagdadit.
    Njė oficer amerikan tha se shumė tanke irakiane janė shkatėrruar dhe tė paktėn 40 irakianė janė zėnė rob.

  4.  Amerika u bėn thirrje irakianėve

         
    Donald RumsfeldSekretari amerikan i mbrojtjes, Donald Rumsfeld ka thėnė se nuk ka asnjė shans pėr ndonjė marrėveshje paqeje, qė do ta lejonte presidentit Sadam Husein tė qėndronte nė pushtet.
    Zoti Rumsfeld bėri njė apel ndaj ushtarėve irakianė qė ata tė dorėzonin armėt "pėrpara se tė ishte vonė".
    "Oficerėt dhe ushtarėt irakianė ende mund tė mbijetojnė dhe ndihmojnė nė rindėrtimin e njė Iraku tė lirė, nėse veprojnė siē duhet," tha sekretari amerikan i mbrojtjes.
    "Ata duhet tė vendosin tani, nėse do tė kenė tė njėjtin fat si Sadam Huseini, apo do tė shpėtojnė lėkurėn e tyre, duke u kthyer kundėr atij diktatori tė dėnuar dhe tė ndihmojnė forcat qė po ēlirojnė Irakun", tha zoti Rumsfeld.
    Nė tė njėjtėn dalje para shtypit, Gjenerali Richard Myers bėri njė pasqyrė tė mėnyrės se si trupat po i afroheshin Bagdadit.
    Ai foli kundėr formės tradicionale tė rrethimit tė qytetit dhe shtoi se trupat amerikane po vepronin me durim nė aksionin pėr marrjen e qytetit.


3 Prill 2003 (Liria) Lufta nė Irak

Shtypi   

  1.   Avionėt e koalicionit kanė gjuajtur mbi pozicionet e Gardės Republikane

         
    Oficerėt e njė divizioni tė mekanizuar tė kombėsorisė amerikane thonė se njėsitė e tyre tė avancuara ndodhen dhjetė kilometra afėr Bagdadit.
    Disa ushtarė thuhet sa po vendosen afėr aeroportit ndėrkombėtar "Sadam", nė perėndim tė qytetit.
    Korrespondenti i BBC-sė qė ndodhet me kėtė divizion, thotė se nuk ėshtė e qartė nėse pritet njė sulm mbi aeroportin, por se humbja e tij, do tė ishtė njė grusht i fuqishėm pėr qeverinė e Sadamit.
    Ndėrkohė nė Bagdad, ministri irakjan i informacionit, Mohamed Saeed al Safah i ka hedhur poshtė njoftimet se forcat e udhėhequra nga amerikanėt po i afrohen Bagdadit, si krejtėsisht tė pavėrteta.
    Ai shtoi se pėrkundrazi, forcat irakjane po u shkaktojnė dėme trupave amerikano-britanike.
    " Njė betejė e ashpėr po zhvillohet midis njėsive tė GArdės Republikane - Gardės heroike Republikane dhe mercenarėve amerikanė dhe britanikė, nė jug tė Kut-it. Ata janė mposhtur, janė mposhtur rėndė... Ne po u japim njė mėsim shumė tė vėrtetė sot. Nuk mjafton tė themi viktima tė mėdha. Ne po shkatėrrojmė tanke, automjete, po i vrasim dhe do tė vazhdojmė," tha z.al-Sahaf.
    Korrespondentė pėrendimorė qė ndodhen nė brendėsi tė Bagdadit thonė nė periferi tė qytetit ėshtė intensifikuar zjarri artilerik dhe bombardimet me raketa.
    Megjithatė korrespondenti i BBC-sė nė qytet thotė megjithėse ka shėtitur nėpėr qytet, nuk ka parė shenja tė ndonjė pėrgatitje tė madhe ushtarake pėr tė mbrojtur Bagdadin. (BBC)


  2.   Konsensus nė rritje pėr Irakun

         
    Kolin Pauell nė BrukselSekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell tha tė enjten nė Bruksel se Kombet e Bashkuara do tė kenė patjetėr njė rol nė Irakun e pas luftės.
    Por ai shtoi se para se tė vendoset saktėsisht pėr rolin e OKB-sė, duhet tė bėhen diskutime tė tjera.
    Pas takimeve qė pati nė Bruksel me ministra tė vendeve tė NATO-s dhe tė Bashkimit Evropian, z. Pauell tha se ėshtė koha qė komuniteti ndėrkombėtar tė bashkohet pėr t'i siguruar njė tė ardhme mė tė mirė banorėve tė Irakut.
    Ai shtoi se ishte diskutuar dhe mundėsia qė NATO-ja tė luajė njė rol pas luftės nė Irak dhe se nuk kishte patur kundėrshtime pėr njė ide tė tillė.
    Megjithatė, z. Pauell tha se fillimisht, pasi tė ketė pėrfunduar lufta, komandantėt ushtarakė britanikė dhe amerikanė do tė jenė pėrgjegjės pėr sigurinė nė vend.
    Por Sekretari amerikan i Shtetit shtoi se Shtetet e Bashkuara duan qė shumė shpejt tė krijojnė njė administratė tė pėrkohshme tė pėrbėrė prej vetė irakjanėve.
    Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, Lordi Robertson, tha se ka shenja se po arrihet njė konsensus transatlantik pėr tė ardhmen e Irakut.
    Megjithatė, ministrat e Jashtėm tė Suedisė dhe Finlandės thanė se ka ende shumė ndryshime nė opinione. (BBC)


  3.  Al Jazeera lė Irakun

         
    Kanali televiziv satelitor nė gjuhėn arabe, Al Jazeera, thotė se ka pezulluar raportimet nga Iraku, pasi autoritetet dėbuan njė nga korrespondentėt e tij dhe njė tjetėr e ndaluan tė punonte.
    Nuk ka patur konfirmim pėr kufizimet e vendosura nga autoritetet irakiane, tė cilat kanė marrė masa tė ngjashme edhe ndaj shumė rrjeteve televizive perėndimore, pėrfshirė CNN.
    Kanali satelitor me qendėr nė Katar, Al Jazeera gėzon reputacion dhe popullaritet edhe pse se ka zemėruar qeveri tė ndryshme arabe.
    Intervistat me politikanė disidente apo shkrimtarė qė kritikojnė regjimet arabe kanė ēuar nė mbylljen e zyrave tė saj nė njė numėr kryeqytetesh arabe.
    Kjo ka ndikuar pėr keq nė marrėdhėniet diplomatike mes Katarit dhe shteteve si Arabia Saudite dhe Jordania.
    Qė nga fillimi i luftės mbi Irak, kanali ėshtė kritikuar ashpėr nga Britania dhe Shtetet e Bashkuara se shfaqi pamje tė ushtarėve tė koalicionit tė zėnė rob ose tė vrarė.
    Al Jazeera u pėrgjigj duke i akuzuar qeveritė perėndimore pėr standarde tė dyfishta sepse rrjetet evropiane dhe amerikane kishin shfaqur pamje tė robėrve irakiane.
    Kanali, i cili financohet nga Emiri i Katarit, ėshtė kritikuar nė tė kaluarėn se ka qenė mjaft i afėrt me qeverinė irakiane.
    Al Jazeera i ka hedhur poshtė kategorikisht akuzat se ka mbajtur anėn e Irakut, dhe padyshim do ta pėrdorė kėtė konfrontim me Bagdadin si provė tė pavarėsisė sė saj editoriale.


  4.  Turqia lejon kalimin tokėsor tė trupave aleate

         
    Nė Turqi njė autokolonė me mė shumė se 20 kamionė tė mbushur me xhipe ushtarakė tė lehtė qė kanė destinacion bazat e forcave amerikane nė Irakun verior ka kaluar kufirin turko irakian. 
    Kjo ėshtė autokolona e dytė me pajisje ushtarake nė dy net radhazi qė janė marrė nga bazat amerikane nė Turqi pėr t'ju dėrguar forcave amerikane nė Irakun verior. 
    Ēdo kamion thuhet se ka dy xhipe ushtarake. 
    Zhvillimi i fundit ka rėndėsi pasi trupat amerikane nė zonėn e kontrolluar nga kurdėt vijnė me parashuta dhe kanė shumė nevojė pėr makina. 
    Edhe koha kur po ndodh kjo lėvizje ka rėndėsi. 
    Sekretari amerikan i shtetit, Colin Powell zhvilloi bisedime tė mėrkurėn nė Turqi dhe kėrkoi ndihmė pėr trupat amerikane nė Irakun verior. 
    Turqia mė herėt e kishte hapur hapėsirėn ajrore, por kishte refuzuar tė lejonte kalimin e trupave tokėsore nėpėr terrritorin e saj. 


  5.  Avion dhe helikopter amerikan rrėzohen

         
    Amerikanėt thonė se kanė humbur njė avion luftarak F-A18 Hornet mbi Irak.
    Rrjetet televizive amerikane thonė se aeroplani, i nisur nga njė aeroplanmbajtėse, ishte goditur nga njė raketė tokė-ajėr. Nuk dihet ēfarė ka ndodhur me pilotin.
    Kjo ėshtė humbja e parė e njė avioni luftarak pa helikė qė nga fillimi i luftės.
    Tė mėrkurėn nė darkė edhe njė helikopter Blackhawk u rrėzua mbi nė Irakun qėndror gjatė njė misioni.
    Helikopter BlackhawkNjė deklaratė e pentagonit thotė se mendohet se nė bord kishte gjashtė vetė. Fati i tyre dhe shkaku i rrėzimit po hetohen ende.
    Mė parė njoftimet e agjencive dhanė njė histori tė ndryshme. Ato citonin burime tė paidentifikuara tė Pentagonit qė thonin se helikopteri ishte rrėzuar pasi ishte qėlluar me armė tė lehta pranė qytetit Qerbela.
    Tė njėjtėt zyrtarė citohet tė kenė thėnė se ishin vrarė shtatė ushtarė amerikane dhe katėr tė tjerė ishin shpėtuar pas rrėzimit.

    Luftime pėr Bagdadin
    Rajoni rreth Qerbelasė ka qenė skenė luftimesh tė ashpra midis divizionit tė tretė amerikan tė kėmbėsorisė dhe forcave irakiane, pėrfshirė njėsite tė Gardės Republikane.
    Ndėrsa forcat amerikane vazhdojnė pėrparimin e tyre drejt Bagdadit, zyrtarė tė Pentagonit thonė se disa njėsi tė Gardės Republikane irakiane kanė filluar tė lėvizin drejt jugut pėr t'u pėrballur me to.
    Zyrtarėt thonė se nuk ėshtė i qartė numri i njėsive qė po lėvizin.
    Goditje me artileriUshtarakė amerikanė thanė se forcat e tyre ishin mė pak se 50 kilometra nga Bagdadi pasi pėrparuan nė dy fronte.
    Nė Uashington, gjenerali Stanley McChrystal i shtabit tė pėrbashkėt amerikan tha se Pentagoni po pėrgatitej pėr luftime tė vėshtira dhe se nuk priste qė tė hynte nė kryeqytetin irakian duke e marė papritur. (BBC)


Arkivi  |  Komente  |  Lajme tjera | Lufta nė Irak - Arkivi