"Evropianizimi" hyri nėpėrmjet tė dyerėve tė mėdhaja tek zhargoni por edhe tek fjalori akademik, i ashtuquajturi acquis academique1, i lidhur me BE2 apo shkurtimisht me integrimin Evropian3. Ē'farė fshihet tek kjo fjalė, ēka mendojmė pėr tė kur e pėrdorim nė rastet e shumta, apo kur lexojmė pėr evropianizimin tek kuptimet dhe variantat e saja tė shumta pėrmbajtsore? Gazetarėt, politikanėt dhe ekspertėt, qė ashtu apo kėshtu meren me proceset e bashkimit evropian, me plot qejf e pėrdorin kėtė fjalė pėr pėrcaktimin e gjithėēkahit, qė sot po ndodh nė terenin politik, ekonomik, kulturor, tė sigurimit, social dhe tek hapsirat tjera tė bashkėpunimit evropian, integrimit dhe bashkimit. Fjala. e cila pėr shkak tė mosdefinimit tė saj  mundet tė kuptohet si "e gjithė dhe asgjė", ėshtė tejet tipike pėr pėrcaktimin e gjithėēkahit, ku ēdo individ e kupton krejtėsisht ndryshe domethėnien e kėsaj fjale. Tė pakėt janė ato, qė mundohen saktėsisht ta pėrcaktojnė pėrmbajtjen dhe domethėnien e "evropianizimit" tek rastet e shumta konkrete. Pasoja e kėsaj ėshtė se ēdoherit mundohen qė me kėtė fjalė tė manipulojnė, me pėrdorimin e gjithėanshėm kjo fjali e ka humbur domethėnien e parė, pėrdoret pėr pėrshkrimin e dukurive tė ndryshme manifestative, gjendjeve, proceseve, procedurave dhe diēkahit tjetėr, ku shpeshherė  vjen gjer tek ndrimi i pasojave me shkaqet, tek fjala "evropianizim" gjejmė prej gjilpėrės gjer tek lokomotiva. Gabimi ma i madh ėshtė se ky term ka fituar njėfarė shenje paravlerėsuese, nė kuptimin pozitiv apo atė domethėnien negative, duke mos u munduar disa prej autorėve qė ta sqarojnė, ēka ju paraqet atyre "evropianizimi" vetė.

Qėllimi kryesor i kėtij artikulli ėshtė qė tė thekson apo predikon pėr domethėniet e shumta tė "evropianizimit", prej sė cilės rjedh edhe pėrdorimi i ndryshėm i kėtij nocioni. "Evropianizimi" mundet tė thotė edhe njė gjendje por edhe proces dhe nė mvarshmėri prej objektit tė studimit ėshtė e qėllimshme ti ndahet shenja vlerėsuese. Vetė fjala "evropeizimi" nuk tregon asgjė pėr ndonji shembull konkret, tek analiza e objektit, qė fshihet pas kėsaj fjale, ėshtė ajo, qė mundet tė shėrbej si bazė pėr pėrcaktimet vlerėsuese tė "evropianizimit", tek secili shembull konkret. Nė kėtė artikull do tė nisemi prej pėrcaktimeve tė shumta tė ndryshme tė  "evropianizimit", duke u munduar qė ta kufizojmė domethėnien e saj prej termeve tė ngjajshme, prej historisė sė paraqitjes sė kėtij termi dhe pėrmbajtjeve tė ndryshme, qė ky term i ka pasur gjatė periudhave tė ndryshme historike tė zhvillimit tė integrimit Evropian. Pjesa qėndrore e kėtij artikulli ėshtė i kushtuar analizimit tė procesit specifik tė "evropianizimit", ku pjesėn kryesore e pėrbėn acquis communautaire.

Evropianizimi - domethėniet e ndryshme tė pėrmbajtjeve dhe interpretimeve

Termi "evropianizim" nuk e ka domethėnien e pėrqėndrueshme. Pėrdoret tek pėrmbajtjet e shumta relative, si p.sh. nė lidhje me procesin e formimit tė shtyllės evropiane tė NATOS, me zhvillimin e Evropės si njė superfuqie tė tretė botėrore ekonomike dhe politike dhe tek sqarimi  i ritjes sė rolit, qė e kanė proceset e gjithėmbarshme tė integrimit dhe bashkimit nė politikat kombėtare. Tek pėrdorimi i shpeshtė fjala "evropianizim" pėrdoret nė rolin "neutral", p.sh. tek pėrshkrimi i pritjeve pėr njė politikė mė efikase tė mbrojtjes dhe proceseve tė bashkimit evropian dhe integrimit, ndikimeve tė integrimit Evropian tek zhvillimi i personit, ku nėnvizohet ndjenja pėr "pėrkatėsinė evropiane" - tek formimi i tė ashtuquajturės identitet evropian. Refleksionet e ndryshme, ku pėrdoret termi "evropianizim", paraqet njė problem tek pėrdorimi i kėtij termi pėr qėllime analitike, pėr atė shkak definimi dhe pėrcaktimi i saktė i domethėnies sė pėrmbajtjes sė "evropianizimit" e rėndėsishme. Pėrderisa tri domethėniet e para apo pėrmbajtjet paraqesin raportet konkuruese nė fillim dhe kah mesi i viteve 80-ta, kėto tre tė fundit e kanė domethėnien e proceseve nė fillim tė dekadės sė njėjtė, kur pėreth integracionit Evropian filluan tė formohen politikat e mbrojtjes sė pavarur, identiteti evropian dhe pėrkatėsia "komunitetit politik evropian". Me kėtė ende nuk i kemi harxhuar tė gjitha dallueshmėritė qė fshehen pas kėtyre definimeve. Ēdonjėra prej kėtyre definimeve e pėrfshin natyrėn e ndryshme tė proceseve, metodat e ndryshme, mekanizmet, rrugėt dhe mbartėsit por edhe bazėn juridike.

Robert Ladrechu nė artikullin e tij ku e analizon evropianizimin e politikave tė mbrendshme dhe institucioneve nė shembullin e Francės, e definon evropianizimin si "proces i redefinimit tė politikave kombėtare dhe drejtimet e veprimit tė tyre deri tek shkalla, ku dinamika politike dhe ekonomike e BE pjesė e logjikės organizative tė politikave kombėtare dhe vendimet lidhur me to" (Ladrech 1999:69). Tek kjo ėshtė e nevojshme tė theksojmė se Ladrechu i analizon si mbartėsit qeveritar dhe joqeveritar tė procesit, siq janė p.sh. partitė politike, grupet  e organizuara tė  interesit, ministritė qeveritare  dhe njėsitė tjera administrative (1999:71).

Pėrcaktimin tė cilin e ofroi Ladrechu, shpeshherė pėrdoret edhe prej autorėve tjerė si njė pikėnisje pėr analizat e shumta tė evropianizimit, ku tė gjithė theksojnė vetitė themelore tė evropianizimit si njė proces pa mos u marur me analizimin e tranakcionit dhe komunikimit midis subjekteve tė ndryshme apo me analizėn e organizatave ndėrkombėtare, qė me veprimin e tyre i tejkalojnė kufijt shtetėror.

Hanfi dhe Soetekampi (1998:1) theksojnė, se evropianizimi duhet tė "kuptohet si njė proces, ku Evropa bėhet, dhe mėparė BE, njė refernecė tejet e rėndėsishme politike, pėr tė cilėn aludojnė apo e respektojnė  tek veprimi i tyre subjektet e ndryshme nė nivelin e shteteve tė ndryshme". Autorėt e lidhin procesin e evropianizmit me "ndikimin qė e ka anėtarsimi nė BE nė politikat e mbrendshme dhe institucionet e shteteve anėtare" (1998:6). Definicionin e ngjajshėm "procesual" tė evropianizimit e ofron edhe Olseni, qė evropianizimin e pėrcakton si njė proces tė homogjenizimit (unifikimit) apo si njė proces tė konvergimit (veprimit kompatibil) pėrtej kufirit tė shteteve anėtare (2000:261). Wolfgang Wessels (2000) e analizon evropianizimin nėpėrmjet tė njė natyre shumėdimezionale tė formave tė shumta administrative dhe interakcioneve politike nė BE, ku konfirmon, se vjen deri tek "pėrzierja e ndėrmjetme" (interwoveness) dhe "derdhja apo bashkimi institucional (institutional fusion) nė mes  institucioneve nė nivelin evropian dhe institucioneve nė nivelet kombėtare dhe suprakombėtare  (shiqo edhe Rometesch,Wessels 1999).

Sasia dhe kualiteti i interakcioneve qė rjedhin prej qeverisjes sė pėrbashkėt dhe pėrshtatshmėrisė reciproke, paraqesin njėrin prej indikatorėve ma tė rėndėsishėm tė evropianizimit. Ky qėdnrim rjedh prej analizave tė shumta qė meren me veprimin transnacional tė subjekteve, siq janė partitė politike dhe grupet e interesit. Vetėm veprimi nė hapsirėn shumėdimezionale qė e kyq edhe nivelin evropian, ua mundėson subjekteve tė lartėpėrmendura qė ti drejtojnė aktivitet e tyre prej njė niveli nė njė nivel tjetėr dhe tek kjo i shfrytėzon pėrparsitė dhe bonitetet e strukturave tė ndryshme. (Maks,McAdami 1999). Rethanat e tilla siq shihet pra kėrkojnė formimin e strategjive transnacionale tė veprimit dhe ngritjes sė alenacave dhe partneriteteve pėrtej kufijve kombėtar. Sa ma shumė tė jetė e kyqur nė kėto ndodhira BE, aq ma shumė institucionet e saja e forcojnė ndikimin e tyre kundrejt shteteve. Format transnacionale tė veprimit shkaktojnė ndryshime institucionale dhe politike si nė BE edhe tek struktura e mbrendshme e shteteve anėtare. Pėrderisa veprimi i subjekteve joqeveritare mundet tė zgjėrohet pėrtej kufijve teritorial, pa mos e ndier ato ndarjet nė rethe tė brendshme apo tė jashtme, apo tė kacafytemi me problemin e "ndarjes" sė lojalitetit ndaj shtetit kombėtar, pozita e funkcionarėve tė ndryshėm dhe politikanėve, qė paraqesin organizatėn shtetrore esencialisht disi e ndryshme. Tek kėto tė fundit bėhet fjalė pėr internalizimin e ndikimeve ("Inputeve") prej rethit tė jashtėm, ku ndarja "e jashtme e brendshme), kjo ėshtė ajo ndarje nė atė, qė po ndodh jashtė shtetit dhe atė qė i takon veprimit tė brendshėm, tejet e nėnvizuar. Anėtarsimi nė BE e kėrkon prej subjekteve qė sjellin vendimet nė nivelin nacional, tė formojnė dhe pėrfaqėsojnė qėndrimet kombėtare dhe interesat gjatė negociatave me "tjerėt". Kėshtu mundet tė theksojmė se evropianizimi dhe "nacionalizimi" janė dy anėt e njė medaljoni. Rolin e dyfishtė qė po e luajnė shtetet, anėtaret e BE, paraqet njėfarė antarėsie konfliktuale nė BE (tė jesh njėherit nė rolin e shtetit, qė ėshtė pėrgjegjės para shtetasve tė vet, dhe si anėtare e BE pėrgjegjėse pėr zhvillimin e integrimit nė pėrgjithėsi). Kėtė shumė autor nė tė shumtėn e rasteve nuk e respektojnė gjatė studimit tė dukurisė sė evropianizimit. Metafora pėr "lojėn nė dy nivele" (two-level game) (Evansi dhe tjerėt 1993) vlen edhe pėr pjesėmarjen nė BE, ku burokratėt dhe politikanėt shpeshehrė veprojnė nė tė dyja nivelet, por edhe nė nivelet e shumta tek hapsira shumėdimezionale. Anėtarsia tek njė organizatė e tillė e komplikuar siq ėshtė BE, me ritjen e anėtareve tė reja dhe me kėrkimin e kompromisit  midis anėtarsisė dhe institucioneve, i ka pėrparsitė e veta por edhe kufizimet e saja. Luajtja e roleve tė ndryshme nė hapsirėn shumėdimezionale mundet tė shkakton problemet e pėrputhshmėrisė midis implemetimit deklarativ dhe realizimit real tė politikave tek nivelet e shumta tė sjelljes sė vendimeve. Si njė anėtare e BE shteti takohet me problemin e kredibilitetit, nėse politikat nė nivelin evropian nuk janė tė ngjashme me politikat qė i prezanton nė nivelin kombėtar. Pikėn e dobėsisė sė shumė pėrcaktimeve tė ndryshme dhe analizave tė evropianizimit e paraqet edhe "njėanshmėria institucionale", ku autorėt  e shqyrtojnė evropianizmin vetėm midis institucioneve nė nivelin kombėtar (midis tė ashtuquajturave  opcione shtetrore-centrike). Tek shqyrtimi i natyrės polivalente tė procesit tė evropianizimit tė shteteve anėtare si edhe joanėtareve ėshtė e duhur tė aplikohet analiza multidisciplinare. Sverdrup (1998:151) thotė se analiza e cila ėshtė orientuar vetėm tek analizimi i adaptabilitetit tė shteteve anėtare e ngushtė dhe ėshtė e domosdoshme analiza komparative, nėse dėshirojmė "kritikisht ti analizojmė vetitė specifike tė evropianizimit". As evropianizmin e as pozitėn e shtetit pėrkatės tek ky proces nuk mundet kuptuar aq me kėnaqėsi tė sqarohet, nėse nuk e kyqim nė analizė edhe prapavijėn e duhur historike dhe rrėnjėve historike dhe normave, qė i paraqesin institucionet e tyre (Olson 1999,Sverdrup 2000). Analiza e cila do ta pėrfshinte edhe dimenzionin kulturor tė evropianizimit tė ndryshimeve institucionale nė nivelin evropian dhe shtetėror si pasojė e evropianizimit dhe dimenzionit tė saj gjeografik4, ėshtė njė projekt tejet i pėrsosur. Dimenzionet e ndryshme tė evropianizimit janė ngushtė lidhur me format e dnryshme tė integrimit. Dallimi midis dimenzioneve tė ndryshme tė evropianizimit (ajo administrative, kulturore, ekonomike, gjeografike, historike, juridike dhe politike) nė njė anė dhe format e integrimit (ajo ekonomike dhe politike) nė anėn tjetėr mundet ta pengojnė evropianizimin e shteteve pėrkatėse. Integrimi ekonomik dhe politik nuk rjedh si zakonisht njėkohėsisht. Shteti dhe shoqėria mundet tė jenė nė konflikt pėr sa i pėrket zhvillimit tė integrimit, ku e ngadalėson apo pengon proceset eevropianizimit nė nivelin nacional. Proceset e evropianizimit pikėsėpari janė lidhur me proceset nėn rethin e integrimeve evropiane ma depėrtonjėse, kjo ėshtė BE/UE. Tek kjo shumė herė harojmė pėr ato proceset e evropianizimit, qė zhvillohen nė rethin e organizatave tjera, p.sh.Kėshillit tė Evropės apo OSEBE-sė, por edhe tek rethi i integrimeve ma pak tė rėndėsishme siq janė EFTA dhe CEFTA. Shkaqet pėr to duhet tua pėrshkruajmė natyrės sė BE, qė me rendin e tyre juridik supranacional tejet ndikojnė nė strukturėn ekonomike, politike, kulturore dhe tė mbrojtjes  tek shtetet anėtare direkt apo indirekt edhe tek shtetet joanėtare. Mundet tė themi, se kuptimi i proceseve tė evropianizimit, sa i pėrket lamisė ekonomike, ka aritur asi rastesh, qė shumė autor nėnvizojnė, se e ashtuquajtura politika evropiane e ka domethėnien e politikės sė brendshme tė shteteve anėtare (Sandholtz 1999:Ladrech 2000). Kjo don tė thotė, se nuk ka dallime midis t.asht.politika tė brendshme tė shteteve individuale anėtareve dhe politikave evropiane, parasegjithahs nė laminė e bujqėsisė, transportit, tregėtisė dhe industrisė. Kundrejt kėsaj shtetet anėtare e ndjekin procesin e evropianizimit me njė pėrkrahje relative se shtetet jonaėtare. Dallimi qėndron aty se  shtetet anėtare aktivisht marin pjesė tek pėrcaktimi i kahjes, lamive dhe dinamikės  sė kėtij procesi, sepse mvaret prej segmenteve tė integrimit dhe njashtu dallohet prej segmentit nė segment tė integrimit tė gjithėmbarshėm shoqėror. Nė laminė e shtyllės sė parė ekonomike tė BE shtetet anėtare munden tė ndikojnė tek sjellja e jurisdikcionit, sepse Kėshilli i BE ende ėshtė ligjdhėnėsi kryesor edhepse me zotnimin dhe mbizotnimin e sistemit tė mazhorancės pėr votim edhe kėtu gjėrat ndryshojnė. Shtetet qė janė tė rivotuara, mundet ta pranojnė evropianizimin e tillė si tė pėrdhunuar. Tek kjo duhet shtuar se edhe tek shtylla e parė nuk janė tė gjitha vendet njėsoj tė integruara (nė mes tė politikės sė tregut tė pėrbashkėt evropian si dhe p.sh.politikės kulturore egziston njėfarė dallimi i madh tek regullimi i gjėrave tė pėrbashkėta). Nė laminė e shtyllės sė dytė dhe asaj sė tretė tė BE regullimi i punėve tė pėrbashkėta ende gjindet nėn autorizimin e shteteve anėtare, qė vendosin me koncensualitet dhe kjo mvaret prej vullnetit politik tė tė gjithave shteteve anėtare a do tė pranohet ndonji vendim apo jo. Autorizimet e organeve mbidnacionale (Komisionit Evropian, parlamentit Evropian dhe Gjykatės sė BE) janė nė laminė e kėtyre dy shtyllave minimale.5

Shtetet joanėtare gjinden nė pozitėn e njė pranuesi pasiv tė ndikimeve prej integrimit dhe i pranojnė si indikatorė eksogjen, nė tė cilat nuk mundet ndikuar pėr nga pėrmbajtja . Mundet tė ndikojnė vetėm ashtu, qė ti pranojnė apo kthejnė edhe kjo ose bėhet fjalė pėr proceset formale apo tė institucionalizuara tė evropianizimit (nė bazė tė nėnshkrimit tė kontratave tė shumta me BE) ose pėr proceset joformale, ku kontrolimi i shtetit ėshtė i kufizuar pėr shkak tė lidhjeve tjera ekonomike midis subjekteve juridike dhe fizike mbrenda dhe jashta integrimit se e pamundshme. Tek kjo duhet ta dijmė se institucionalizimi i mardhėnieve nė njė shkallė ma tė lartė tė integrimit automatikisht kėrkon edhe udhėheqjen racionale pėr orientimin ndaj adaptimit tė standardeve evropiane (prej kėtu dallimi midis marėveshjeve tregėtare dhe atyre bashkangjitėse). Mirėpo, shtetet joanėtare janė ende autonomne tek zgjidhja e dinamikės dhe shkallės sė institucionalizimit tė mardhėnieve me BE.6 Nėnshkrimi i ēfarėdo lloj kontrate pikėsėpari kėrkon largimin e pengesave tė ndryshme ekonomike por edhe atyre joekonomike dhe pėrshtatjes reciproke (i asht.integrimi negativ) si dhe gjatė fazės tjetėr tė pėrbashkėt (integrimi pozitiv) (Tinbergen 1999,Pinder 2000).7

Proceset e globalizimit dhe ndėrkombtarizimit versus proceseve tė Evropianizmit

Ėshtė tejet interesante, se pėrkundėr kėsaj, jemi dėshimtar tė pėrditshėm tė ashtuquajturėve proceseve tė ndėrkombėtarizimit dhe globalizimit, qė kanė ndikim tė ngjajshėm tek shtetet dhe shtetasit e tyre, qė paraqiten nė rolet e shumta (ato ekonomike, si dhe si subjekte politike, si ata qė mundohen ta ruajnė identitetin e tyre kulturor dhe kombėtar,etj.), qė e kanė proceset e evropianizimit, janė tė pakėt ato, qė do ti adhuronin proceset e tilla. Proceset e evropianizimit kanė ma shumė kundėrshtarė. Pėrgjegjen duhet ta gjejmė tek mėnyra e veprimit tė kėtyre proceseve. Proceset e globalizimit dhe internacionalizimit janė ma pak tė institucionalizuar, pėr atė shkak zhvillohen ma pak formalisht (shpeshehrit edhe me padije), proceset e evropianizimit si zakonisht janė tė institucionalizuara, gjithmonė gjinden nėn kontrolin e syve tė opinionit publik, ku gjithmonė mundemi ti vėrtetojmė tek format paraqitėse konkrete (p.sh.nė formėn e kontratave dhe dokumenteve tjera ndėrkombėtare). Por edhe proceset e evropianizimit rjedhin nė format joformale, me imitimin, marjen e disa vyrtyteve, standardeve, formave organizative etj., prandaj edhe kėtyre proceseve nuk mundet tu ikim, edhe pse e kthejmė formėn e tyre tė institucionalizuar. Ngjajshėm sikurse proceset e evropianizmit dhe ato tė globalizimit dhe internacionalizimit e zvogėlojnė rolin tradicional  tė kufijve politik, ekonomik, kulturor dhe informativ. Ēka e ndan procesin e evropianizimit prej dy proceseve tjera tė globalizimit dhe atė tė internacionalizimit?

E para, bėhet fjalė pėr kufizimin gjeografik, ku tek procesi i evropianizimit mundet saktėsisht tė pėrcaktohet, dhe e dyta bėhet fjalė pėr natyrėn specifike tė sistemeve tė tanishme kombėtare, qė paraqiten si ndėrmjetėsues, nėpėrmjet tė cilave zhvillohen procesi i tėrė i adaptimit si nė nivelin formal dhe atė joformal Ladrech 1999.73). Me fjalė tjera tek adaptimi i institucioneve tė ndryshme  shtetėrore dhe tek sistemet kombėtare politike dhe ekonomike ndikojnė faktorėt e jashtėm (eksogjen) qė rjedhin prej BE dhe proceseve tė tyre, edhepse nuk duhet nėnēmuar ndikimin e faktorėve tjerė tė jashtėm prej bashkėsisė ndėrkombėtare, dhe faktorėt e mbrendshėm (endogjen) qė kanė logjikėn e tyre tė brendshme (p.sh. siq janė proceset e decentralizimit, demokratizimit dhe privatizimit etj.,) Kombi shqiptar nė procesin e afrimit nė BE ėshtė nėnshtruar  ndkimeve joformale dhe formale prej rethit evropian, qė ėshtė ma i afėrt dhe njė reth ma i rėndėsishėm pėr integrimin tonė mbrenda institucioneve evropiane. Kėtu nuk ka dyshim se kombi shqiptar ėshtė popull evropian dhe si i tillė duhet tė sillet. Ēdo shtet pa marė parasysh antarėsimin nė BE mundohet qė si rezultat tė fundit tė negociatave (mbrenda BE) sa ma shumė tė jetė nė pajtim me interesat kombėtare.8 Tek kjo shpeshherė harohet se edhe vetė formimi i interesave kombėtare ngjan tek rethi i strukturuar, ku pjesė bėn edhe vetė BE. Antarėsia nė BE bėhet pjesa pėrbėrse e interesave dhe kalkulimeve tė grupacioneve tė ndryshme politike dhe shoqėrore. Me  fjalė tjera, interesat kombėtare nuk janė tė pavarura nė njė vakum apo tė mbartur para institucioneve brukseliase. Kėta interesa formohen dhe redefinohen nė rethin ndėrkombėtar dhe ato institucional, qė e kyq edhe BE. Shtetet anėtare tė BE apo shtetet qė janė nė mardhėnien asociative, i definojnė interesat e veta ndryshe ,sesa mos tė kishin qenė kėshtu apo ndryshe nė njė mvarshmėri institucionale me BE (Sandholtz 2000:3).

Historia politike e proceseve tė Evropianizimit

Zhvillimi ma i ri i projektit pėr bashkimin evropian  solli njė numėr tė madh ndryshimesh tė rėndėsishme nė naytrėn e BE. Gjatė periudhės sė parė tė zhvillimit tė integrimit Evropian, ku e pėrfshin themelimin e BE, integrimi pati rjedhur  si njė projekt i mirėfilltė ekonomik. Projekti i pati ndjekur edhe efektivat politike dhe ato tė sigurimit mirėpo u zhvillua nė drejtimin e ngritjes sė tregut tė pėrbashkėt dhe politikės sė tregėtisė sė jashtme tė pėrbashkėt. Me zhvillimin e saj integrimi fitoi njė pamje shumė dimezionale, qė e pėrfshin integrimin ekonomik, integrimin politik dhe integrimin e Evropės tek dimenzionet tjera socio-kulturore.9 BE hap pas hapi janė konsoliduar nė njė projekt ku efektiva e saj kryesore  ishte dhe ende janė ndryshimet institucionale dhe strukturore nė Evropė, qė ndikojnė nė pozitėn dhe rolin e shtetit, qė janė tė bashkangjitur tek ky projekt, por edhe pėr pyetjet e shumta tė lidhura ngushtė me identitetitin kulturor dhe politik tė shteteve nė veēanti apo BE nė tanėsi.

Marėveshja e Maastrichtit dhe ajo e Amsterdamit paraqet shkallėn ma tė re tė zhvillimit tė integrimit politik tė Evropės. Domethėnia e tyre nuk po qėndron vetėm nė atė se e aplikojnė reformimin institucional, por edhe aplikimin e hapave tė vogėla por tė sigurta kah integrimi politik dhe pėrforcimi i BE. Marėveshjet parashikojnė sajimin e politikės sė jashtme tė pėrbashkėt, autorizimet ma tė mėdhaja tė parlamentit Evropian, e aplikojnė shtetėsinė evropiane, bashkėpunimin formal tė njėsive policiste, regullimi i pėrbashkėt i rjedhojave migrative etj. Parashikohet edhe intenzifikimi i kyqjes sė planit pėr uninė ekonomike dhe monetare si dhe strukturat mbrojtėse evropiane. Siq shihet pra prej marėveshjeve ma tė reja pėr zhvillimin e institucioneve evropiane i patėn tejkaluar tė gjitha planet e deritanishme tė institucionalizimit tė integrimeve Evropiane. Sistemi i saj institucional e tregon natyrėn e saj tė dyfishtė. Nė njė anė bėhet fjalė pėr "sistemin e shteteve", ku shtetet janė ende subjekti kryesor, nė anėn tjetėr  bėhet fjalė pėr njė "sistem evroinstitucionesh" me komisionin Evropian, parlamentin Evropian dhe Gjykatėn Evropiane si qendrat mbikombėtare tė sjelljes sė vendimeve. BE kursesi nuk ėshtė njė subjekt unik. Nėnsistemi i parė, qė e pėrbėjnė shtetet bazohet tek koncepti i baraspeshimit tė fuqisė dhe metodave pėr negociata. Tek nėnsistemi i dytė "euroinstitucionet" mundohen ti zgjėrojnė autorizimet e veta nė pajtim me logjikėn e teorisė neofunkcionaliste tė integrimit.10 Dinamikėn e tanishme tė zhvillimit tė integrimit Evropian e patėn nxitur tė dyja nėnsistemet. Spill-over procesi prej periudhės sė parė tė integrimit pas vitit 1985 e pėrmbushi logjika e pjesėmarjes mbrendaqeveritare, qė bazohet tek konvergjeniteti i interesave tė shteteve anėtare.

Mundet tė themi se bėhet fjalė pėr rethanat specifike, ku interesi i "evroinstitucioneve" kryqėzohen me interesat e shteteve. Nė njė sistem tė tillė tė pėrbėrė institucional shumė rėndė mundet definuar dimenzionin shoqėror dhe kulturor tė bashkimit evropian. Me siguri qė pėrcaktimi i saj duhet tė bazohet tek matja e ndikimeve tė BE nė jetėn sociale dhe kulturore tė shtetasve tė BE dhe tek hulumtimi, qė do tė vėrtetonte, sa banorėt e BE e pėrkrahin proceset e bashkimit dhe sa po identifikohen  me efektivat e pėrbashkėta dhe me institucionet evropiane. Proceset e evropianizimit i inicojnė subjektet e shumta: individėt, elitat ekonomike dhe politike, institucionet shetėrore dhe institucionet qendrore tė integrimit Evropian.11 Prej kėtyre subjekteve mvaret, se si do tė jetė kahja, shpejtėsia dhe volumni i evropianizimit. Zhvillimi i deritanishėm i integrimit Evropian flet pėr zgjėrimin e rethit ku rjedh evropianizimi. Egziston midis proceseve tė evropianizimit dhe zhvillimit tė integrimit Evropian mvarshmėria reciproke pozitive. Sa ma shumė qė po zhvillohet integrimi aq ma shumė proceset e evropianizimit strukturohen, dhe anasjelltazi, sa ma tė mėdhaja janė rezultatet e evropianizimit tek lamitė e ndryshme (p.sh.marja e standardeve evropiane, shkalla ma e lartė e lojalitetit dhe ritja e besimit tek institucionet evropiane,s hkalla ma e lartė e identfikimit me BE), ma shpejt rjedh procesi i bashkimit duke e kyqur edhe zgjėrimin gjeografik edhe funkcional, por edhe thellėsimin e integrimit nė drejtimin e "mardhėnieve sa mė tė mira me popujt evropian".12 Tek periudha e parė  procesi i evropianizimit ka rjedhur nė fushėn ekonomike dhe juridike, sot ėshtė bėrė njė proces i gjithėmbarshėm qė pėrfshin edhe identitetin kulturor  dhe politik tė individit. Evropianizimi prej politikave tė "ulta" ka kaluar nė ato lami tė "politikave tė larta", ku bėhet fjalė pėr elementet shtetformuese (mbrojtja, politika e jashtme, punėt e mbrendshme, dhe nė suazė tė politikės monetare, ngritjen e valutės sė pėrbashkėt), qė don tė thotė, se shtetet aq ma shumė i bashkojnė autorizimet sovrane13 nė dobi tė njė organizate politike supranacionale ma tė fuqishme dhe unike. Procesi i evropianizimit ende barazohet me themelimin e integrimit Evropian nė drejtim tė komunitetit politik.

Acquis Communataire dhe proceset e evropianizimit

Ēdo zgjėrim individual i BE e ndiqte debati pėr pyetjet, siq janė: gaditshmėria e kandidateve, reformimi i mbrendshėm institucional i BE, ndikimi i zgjėrimit tek politika fianciare, regjionale dhe ajo e bujqėsisė, baraspeshėn nė mes zgjėrimit dhe thellėsimit tė integrimit. Nė qendėr tė kėtyre debateve ishte pyetja lidhur ngushtė me ruajtjen dhe implementimin e acquis communautairit Tek periudhat gjatė zgjėrimit individual tė aquisit nuk ka qenė kuri nė qendėr tė vėmendjes sė opinionit politik dhe shkencor. Me radhitjen e politikės sė zgjėrimit nė rendin e ditės tė zhvillimit tė ardhshėm tė integrimit Evropian acquisi sėrish paraqitej tek titujt kryesor tė gazetave, tė pėrjavshmeve dhe atyre mujoreve. E njėjta gjė po ndodh edhe tani tek pėrgatitjet pėr zgjėrim. Ėshtė tejet interesante se kėshilli redaktues i gazetės The Economist (10.dhjetor 1994) vlerėsoi, qė lexuesite vet duhet ti informon pėr atė se cilat janė normativat themelore prej acquisit, tė cilat duhet shtetet e Evropės lindore pa asnjėfarė kushtėzimi ti pranojnė, dhese ministri pėr punė tė jashtme i Francės me plot kėnaqėsi konfirmoi, se "shtetet kandidate duhet ti pranojnė jo vetėm normat prej marėveshjeve evropiane14, por edhe regullat e BE (parimet dhe direktivat qė e pėrbėjnė acquis communautairin), pa mos pasur mundėsi qė prej tyre tė largohen kur tė duan dhe si tė duan". Shembujt tjerė tė cilėt i prezantojė janė arguemnt se acquisi ėshtė njė indikator i pavarur, si njė gjė, qė shtetet kandidate duhet ti "respektojnė", "pranojnė", "tju pėrshtaten", "tju nėnshtrohen", "duke e vendosur nė rendin e ditės zhvillimin e mbrendshėm" nė pėrputhshmėri me tė cilėn duhet ta "harmonizojnė rendin e tyre ligjor".

Kėshtu qė komisioni Evropian u bėri thirje shteteve kandidate, tė pėrgadisin "Programin shtetėror kombėtar tė pranimit (Adoption) acquisa (rendit juridik tė BE)" (European Commission Press Release,11.shkurt 1998).

Nė lidhje me acquisin BBC tek lajmet e shumta informoi: e para,se "Ēekinė e pret punė e madhe, qė me ligjshmėrinė e saj ta harmonizonte (into harmony) me acquis communaitairin" (8.tetor 1997).e dyta pėr "procesin parakalimtar dhe pranueshmėrinė e dalėngadalė tė pranimit (adoption) acquisit" (9.tetor 1997), e treta, BE duhet ta detyron qeverinė zvicerane, qė kategorikisht dhe qartazi tė shprehet pėr pranimin e acquis commounautaire pėr peshėn dhe dimenzionet e kamionėve" (4.tetor 1996). Tek lajmet e komisionit Evropian mundet tė lexojmė,se Turqia  shprehu gaditshmėrinė e saj dhe aftėsinė qė tė pėrshtatet (adapt) aqusi communautarit" (European Commission Press Release,2.tetor 1997), qendra evropiane e Spicerit tek komunikea e saj pati shkruar se "shtetet kandidate duhet da harmonizojnė (in line with) ligjshmėrinė e tyre pėr rethin me acqusi communautairin" (11,shtator 1997). Agjencioni Evropa tek kjo shtoi "ligjshmėria e tyre ende nuk i pėrgjigjet standardeve evropiane dhe secili progres i duhur do tė ishte i mirėseardhur qė nė tėrėsi ta absorbojnė (absorb) acquis communaitairin, qė do tė ketė nevojė pėr investime me vlerė 120-130 miljard ekujėsh nė vitė" (12. shtator 1997). Edhe regullat pėr frekvencat e radios duhet tė harmonizohen (compatible) me acquisin. Tek informata pėr opinionin publik komisioni Evropian shkroi, se "vendimet pėr frekvencat duhet tju nėnshtrohen (should comply) acquis communaitairit duke respektuar efektivat e pėrgjithshme pėr mbartjen e informatave" (18.qershor 1997). Konkludimi gjeneral i Agjencisė Evbropa ėshtė se "taking on board acquis communaitaire paraqet problemet nė shtetet e shumta (anėtaret dhe kandidatet pėr antarėsi, vėretja ime N.S.)" (10.shkurt 2000).J oseph Weileri e pėrshkroi acquisin tejet figurativisht: "lopa e shenjtė e gjithė (egzistimit dhe zhvillimit tė integrimit, vėretja ime N.S.) ėshtė ruajtja e  acquis communaitairit dhe nė suazat e saja ėshtė rethi "juridik" i Bashkėsisė dhe ma i shenjtė se tė shenjtit"(2000:98). Edhe Philipe Schmitteri tek definimi e pėrdorin termin "i shenjtė":

" Acquis communaitaire ėshtė njėri prej termeve(koncepteve) ma tė shenjta dhe tė paprekshme nė BE. Nė vete pėrmban njė numėr tė madh obligimesh, qė janė grumbulluar qysh prej themelimit tė BEQH dhe janė tė pėrshkruara tek konventat e shumta dhe protokolet.  Prej secilit shtet kėrkohet qė tė parashtron lutjen pėr antarėsim nė BE, pritet, qė do tė lidhet, qė ti pėrmbush tė gjitha obligimet edhe pse gjatė negociatave ėshtė e mundshme qė disa obligime ti shtyen. Ēdo anėtarje tė re nė tė ardhmen i ėshtė penguar, qė vetė ta zgjedh vorbullėn e obligimeve tė saja" (1999:162).

Tek "fjalori" zyrtar15 i BE mundet tė lexojmė:

"Acquis communaitaire apo trashigimia e BE (rendi juridik i BE, vėretja ime N.S.) pėrmban obligimet dhe tė drejtat e njėjta, qė janė obligonjėse pėr tė gjitha shtetet anėtaret e BE. Kjo bazohet tek Marėveshja e Parisit dhe ajo e Romės dhe tek tė gjitha pėrmbushjet e ma vonshme, tė mirėmbajtura tek Dokumenti i pėrbashkėt evropian, Marėveshjen pėr BE etj. dhe tek jurisdikcioni i zgjėruar sekundar, i pėrshkruar me jurisdikcionin primar. Acquis communaitaire nė tė shumtėn e rasteve paraqet tregun e pėrbashkėt, tė katėr liritė (tregu i lirė i mallit, tregu i lirė i shėrbimeve, lėvizja e lirė e njerėzve dhe lėvizja e lirė e kapitalit) tek politikat e pėrbashkėta qė paraqesin bėrthamėn kryesore tė tregjeve ma pak tė zhvilluara (tregėtisė, bujqėsisė, konkurencės, transportit etj.), dhe instrumentet dhe masat pėr zhvillimin sa mė tė shpejt dhe ndihmėn e shtresave tė depriveligjuara tė popullsisė. Unioni meret qė ta ruan nė pėrgjithėsi acquis communaitairin dhe e ka zhvilluar. Kufizimet janė tė lejueshme vetėm tek rastet specifike dhe atė pėr kohė shumė tė shkurt."

Prezantimi i shkurtėr i kuptimeve tė ndryshme tė acquisit e vėrteton mendimin e ekzagjeruar se acquisi: ėshtė njė parim tejet i rėndėsishėm, njėri prej gurthemeleve tė integrimit Evropian, njėra prej doktrinave themelore, bėrthama e integrimit, njė kusht i fortė dhe i pandryshueshėm, qė duhet ta pranojnė dhe respektojnė tė gjitha anėtaret e tanishme dhe ato tė ardhshmet tė BE, ku negociatat pėr antarėsim kanė mbaruar apo janė nė zhvillimin e sipėrm apo do tė zhvillohen sipas parimit "mere apo leje". Pėrpos kėsaj acquisi paraqet edhe bazėn e qeverisjes evropiane dhe atė me anė tė sė cilės shtetet evropiane ndahen prej shteteve joanėtare.

Nė vazhdim do tė mundohem ta hedhi poshtė qėndrimin zyrtar, se acquisi ėshtė njė parim i pandryshueshėm. Bėhet fjalė pėr njė kategori tė gjallė, qė ėshtė pandėrprerė reprodukuar si njė parim themelor i integrimit Evropian. Tek procesi i reprodukimit dhe ngritjes sė saj marin pjesė shumė subjekte tė shumta, ku nuk ėshtė e thėnė ta kenė etiketėn anėtare tė BE. Njashtu e gabueshme ėshtė edhe shqyrtimi i acquisit si njė kategori unike. Acquisin mundet ta shqyrtojmė nė nivelet e shumta dhe secili nivel i acqusit ka domethėnien dhe pėrmbajtjen tjetėr. Edhe dilema midis kontinuitetit dhe ndryshimeve tė acqusit janė artificiale. Acquisi pėr nga natyra ėshtė njė term evolutiv dhe nė ndryshimin e sipėrm. Tek zhvillimi i deritanishėm subjektet e ndryshme e kanė zgjėruar volumnin e acqusit, edhe me bashkangjitjen e politikave tė reja. Nė anėn tjetėr ėshtė prezente edhe  dimenzioni i kontinuitetit, sepse anėtaret e reja duhet ta pranojnė dhe respektojnė acquisin, qė u paraqit nė periudhėn pas negociatave parabashkangjitjes deri tek implementimi i marėveshjeve hyrėse.16 Acquisi nuk ėshtė njė term i "paprekshėm" dhe i "shenjtė". Mundet tė themi se nė BE tė tanishme ėshtė shumė i rezikuar, midis shumė faktorėve ma sė shumti e rezikojnė parimet siq janė ai i subsidiaritetit, zgjėrimi i pestė i BE dhe "frenuesit" e ndryshėm (Kėto janė ato shtete qė pėr shkak tė rethanave tė ndryshme i kundėrshtojnė thellėsimit tė integrimit).

Teza hyrėse ėshtė se, acquisi nuk ėshtė paraqitur me themelimin e njėrės prej tre Komuniteteve. Datumi i saktė se kuri pėr sė pari herė paraqitet acquis communautaire nė fjalorin evropian ėshtė tejet rėndė pėr ta caktuar. Njėherit vlen teza, se ky term paraqitet nė lidhje me integrimin Evropian. Ish gjykatėsi i dikurshėm i Gjykatės sė BE Pierre Pescatore (1981:649), thekson, se acquisi ėshtė pasojė e njė periudhe tė gjatė tė grumbullimit tė akteve juridike dhe njė periudhe tė gjatė tė "pjekurisė" sė integrimit, ku e pėrcakton fillimin apo burimin e acquisit me katėr gjykimet e Gjykatės: Commission C.Luxemburg et Belgique (pain d'epice) (1962), Van Gend et Loos (1963), Costa C.ENEL (1964) dhe Consten et Grunding (1966).Definimet e autorėve tjerė dallohen sa i pėrket paraqitjes sė acquisit. Ashtu qė Goebli (1995 dhe 2000) e vendos fillimin e acquisit nė vitet e vona tė 60-ta, kur mbaruan proceset e zgjėrimit tė parė gjeografik tė BE. Gialdinoja (1995:1090) tek analizat e tija shkon edhe ma larg nė tė kaluarėn dhe i bashkangjit negociatat e para tė josukseshme pėr antarėsimin tek vitetet e 60-ta. Ky qėndrim ėshtė ma i bindshėm. Kur erdhi nė rendin e ditės pėrsėpari herė zgjėrimi gjeografik tė BE shtetet anėtare ishin detyruar ta definonin qėndrimin e tyre deri tek zgjėrimi vetė. Definimi i saktė i shumė kritereve pėr antarėsim ishte nevoja pėr dėshirėn e shprehur qartė tė BM pėr aplikimin e "gjeometrisė variabile" tek integrimi. Prestoni (1995) e paraqet qėndrimin e njėjtė: "Refuzimi i De Gollit pėr lutjen britanike pėr anatarėsim nė vitin 1963 ishte parasegjithash pasoja e njė vlerėsimi, se BM nuk dėshiron apo nuk don ti pėrshtatet acquisit" (1995:452). Nė vitetet 1967 dhe 1969, kur sėrish zgjėrimi erdhi nė rendin e ditės pėr zhvillimin e ardhsėm tė BE, gjashėshi e kishte sajuar qartė politikėn e saj pėr zgjėrim. Ashtu qė Komisioni nė vitin 1969 tek mendimi pėr secilėn kandidate veēmasi (BM, Irlandėn, Danimarkėn dhe Norvegjinė) nisej prej qėndrimit se tė ariturat e BE i tejkalojnė kufijt e negociatave pėr anėtarsim. "Acquis communautaire u bė njė kusht i pėrdorur dhe primar tek tė gjitha zgjėrimet e mėvonshme dhe pėrmban: 1.marėveshjet,  2.strukturėn institucionale,  3.jurisdikcionin dhe aktet tjera tė Unisė, 4.marėveshjet ndėrkombėtare, ku Komunitetet paraqiten si respondentė  tė marėveshjeve, 5.aktetet ligjdhėnėse dhe ato tjerat, qė janė tė pranuara gjatė negociatave pranuese, 6.koncepti i mosdefinuar i "efektivave politike" (tė asht.acqusi politique) tė marėveshjeve themeluese" (Goebel,1995:1142-1143). Tek ky numėrim Goebli e kyq edhe elementin e 7., i cili nėpėr "dyert anėsore" dhe pa defilime anakronike u bė pjesa pėrbėrse e acquisit.

Komisioni pėrpara nėnshkrimit tė marėveshjeve bashkangjitėse shpalli, se parimet themelore juridike tė BE (efektiviteti direkt, pėrdorimi i drejtėpėrdrejtė, supremiteti dhe interpretimi unik) janė pjesa pėrbėrse e rendit juridik tė BE-sė. Bashkangjitja e kėtij elementi tė shtuar nuk ishte "njė ēėshtje e vogėl dhe e parėndėsishme", shkaktoi debate tė ashpra dhe tė nxehta me anėtaret e reja tė BE. Maks Sorenseni (Max Soerensen), kėshilltari i atėhershėm pėr ēėshtjet kushtetutare tek qeveria e Danimarkės dhe sot njėri prej ekspertėve tė njohur tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe sė drejtės sė BE, e definoi doktrinėn e supremacionit tė sė drejtės sė BE si njė mundėsi apo rast teorik. Me kėtė zhvillimi dinamik i acqusit nuk mbaroi. Zgjėrimet e mėvonshme i shtonin edhe elementet e reja. Zgjėrimi i parė mediteranas (Greqia, Portugalia dhe Finalanda) tek acquisi  sollėn disa parime demokratike, midis tjerash edhe respektimin e tė drejtave tė njeriut. Mėnyra  e zgjėrimit tė acquisit ishte i ngjajshėm si nė rastin e parė - njė pėrzierje qėndrimesh tė Komisionit dhe qėndrimeve tė kėshillit Evropian. Zgjėrimi nė vitin 1995 (Austria, Suedia dhe Finlanda) ishte njė rast natyror qė tė vėrtetohet pėrdorimi i qėndrimit "mere ose leje" tek kandidatet e reja. Negociatat me kandidadet e reja filluan menjiheri pas kėsaj, kur filloi tė vlente Marėveshja pėr BE17, qė do tė thoshte, qė kandidatet duhej ta pranonin tė gjitha vetitė e marėveshjes sė re sėbashku me projektin ekonomik dhe unionin monetar, me politikėn e pėrbashkėt atė tė jashtmen dhe tė mbrojtjes dhe me shtyllėn e tretė tė BE (jurisdikcionin dhe punėt e mbrendshme). Pėr shtetet tradicionale neutrale  pranueshmėria e politikės sė pėrbashkėt asaj tė mbrojtjes dhe tė jashtmes paraqet njė problem tejet tė madh, mirėpo zgjedhje tjetėr nuk egziston. Marėveshja pėr BE e pati detyruar edhe Komisionin, qė ajo tė sjell inovacionet nė acquisin (pėrpos asaj juridike dhe politike) ishte pasojė e prognozimit tė zgjėrimit, qė vinin prej shteteve tė dikurshme socialiste. Zhvillimi i acquisit tani u ndal me bashkangjitjen e saj eksplicite nė Marėveshjen pėr BE si njėrėn prej parimeve kryesore dhe themeleve tė integrimit Evropian. Gjykata e BE tregon kahjen e njėzhvillimi evolutiv me pėrdorimin e shpeshtė tė termit "dokumenti kushtetutar pėr marėveshjet themeluese dhe revidimin e tyre tė mėvonshėm. Mundet tė konkludojmė, qė tek zhvillimi i acquisit kanė ndikuar subjektet e shumta, prej Komisionit, Gjyqit dhe shtetet anėtare apo pavarėsisht nėpėrmjet tė Kėshillit tė ministrave dhe kėshillit Evropian.

Tek teza hyrėse patėm theksuar se acquisi ka shumė domethėnie, kuptimi dhe interpretimi njėanėsor i acquisit ėshtė joadekvat. Analiza e Goeblit tregon, se bėhet fjalė pėr dy domethėnie tė ndryshme tė acquisit. I pari ėshtė se acquisi paraqet "parimin politik", qė rjedh prej periudhės, kur duhej gjashėshi ta definonte politikėn e zgjėrimit, d.m.th. acquisin, qė prej atėherė ripėrtrihej dhe zgjėrohej. Acquisi politik pėrmban dy dimenzione:parimin politik, qė kėrkon prej anėtareve tė reja qė me pakusht dhe nė tėrėsi ta pranon acquisin, dhe acquisin si njė sumė tė ariturash akumulative tek zhvillimi i integrimit Evropian.

Kuptimi i dytė i acquisit si njė "parim juridik", i cili pėrmban doktrinėn juridike tė BE si dhe themelin e saj kryesor "konstitucionalizimin" e acquisit tek Marėveshja pėr BE dhe nė marėveshjen e Amsterdamit. Kėta dy pėrcaktime nuk janė paraqitur menjiherit dhe nuk janė tė lidhura pandashėm. Nė rastet e shumta egzistojnė paralelisht, nė rastet tjera janė tė bashkuara parimisht. Ky bifurkacion i kuptimeve tregon pėr tė se acquisi nuk ėshtė tjesht thėnė vetėm acquis.

Gialdionja (1995:1090-1103) e paraqet, se para marėveshjes sė Maastrichtit kemi njohur ma sė paku katėr kategori tė acquisit: prezantonjėsin,tė thyerjes, institucional dhe acquisin e hapsirės ekonomike Evropiane (HEE-sė). Kjo skemė pėrmban edhe debatet pėr "acqusin themelor, qendror dhe atė fondamental". Tek kjo skemė vetė kemi shtuar edhe definimin e acqusit nė lidhje me politikat e ndryshme dhe lamitė e reja. Shiqo skemat e ndryshme tė definimit tė acquisit.

Kuptimi:
Acquisi politik
prezantonjėse
institucionale
thymjes
HEE-sė
konstitucionale
shengenit
Lamia e tė shprehurit
normative
Politike
Juridike
Strukturale dhe materiale
Burimi:Gialdino,1995,e shtoi N.S.

a). Acquisi aksesiativ (Accession) pėrmban atė, qė e pėrshkruajtėm nė pjesėn hyrėse tė kėtij kapitulli. Tek dallimi midis acquisit politik dhe juridik, i pėrshkruar ma lartė, bėhet fjalė pėr dy nivelizime mbrenda njė kategorie. Giladino (1995:1092) e sjell dhe nivelin e tretė - acqusin normativ, i cili pėrmban rregullat, qė e tejkalojnė tė drejtėn e BE strictu senso, siq janė p.sh.marėveshjet e ndryshme tė lidhura me projektin e integrimit Evropian (Dokumenti Evropian social dhe marėveshja e Shengenit para bashkangjitjes tek marėveshja e Amsterdamit) si dhe tė asht. Acquis politique (rregullat, qė e regullojnė bashkėpunimin politik). Gialdinoja njashtu e pėrmend edhe mundėsinė, qė do tė duhet pas implementimit tė marėveshjes sė Maastrichtit ti ndajmė nė mes acquisit tė BE nė kuptimin e ngushtė  dhe acquisin e Unisė nė kuptimin e gjėrė.

b) Acquisi institucional garanton apo ofron mbrojtjen e autentitetit dhe unikatshmėrinė e modelit, qė e patėn pararethuar tė dyja marėveshjet ajo e Parisit dhe ajo e Romės, dhe e pengon ēfarėdo tendence tė ndryshimit tė themeleve tė saja si njė rezulltat i raportit tė ri midis shteteve anėtare, qė do tė shpinte tek racionalizimi i institucioneve tė Komunitetit apo deri tek racionalizimi i politikave tė tyre.

c) Acquisi si Hapsirė ekonomike evropiane paraqet njė regjim, i cili ishte ngritur nė mes shteteve  tė EFTĖS dhe EU nė vitin 1992 dhe paraqet njėfarė substituti tė pėrkohshėm pėr antarėsimin e tyre nė BE.18 Regjimi bazohet nė sistemin e regullave gjithėpėrfshirėse. Pėrmban ma shumė se 1400 aktesh tė botuara nė dokumentin zyrtar tė BE deri nė qershor tė vitit 1991. Pas hyrjes (bashkangjitjes) sė Austrisė, Suedisė dhe Finlandės prej EFTĖS nė BE ky regjim vlen ende vetėm pėr Norvegjinė dhe Islandėn dhe e ka domethėnien se kėto dy shtete gjinden shumė afėr anėtarsimit nė BE nė kuptimin ekonomik dhe jo nė aspektin politik. Acquisi i HEE mbulohet nė tė shumtėn e rasteve me acquisin e tregut tė pėrbashkėt evropian.

Analistėt politik tė integrimit Evropian shpeshherė i hulumtojnė pyetjet individuale nė lidhshmėri me acquisin e politikave tė ndryshme dhe lamive tė integrimit. Kėtė ndikim  tė acquisit mundet ta ndjekim  tek diskrediteti bankar zviceran (Petersi 1991), acquisi i thyerjes (Giladino 1995:1101), acquisi i politikės arsimore (Lenaerts 1994), acquisi i politikės sė bujqėsisė (Blumanni,Denis,Olive 1991), acquisi i politikės ushqimore (Fraselle,1994), acquisi i politikės ekonomike dhe monetare (Daviddi,Ilzkovitz 1997), acquisin e politikės sė jashtme, tė ashtuquajturės acquis politique (Gialdino 1995:1093-1096,Joergensen 1997),acquisin pėr kufijt (Wiener 1998), acquisin e mbrojtjes sė rethit19 dhe acquisin e shtetėsisė apo tė drejtave shtetėrore (Garrone 1993;Wiener 1997). Nė kohėn e re paraqitet edhe e ashtuquajtura  acquisi i identitetit (acquis d'identitete). Autorėt e sipėrpėrmendur  nuk dallohen vetėm jo vetėm pėr shkak tė lamive tė hulumtimit apo studimit por edhe pėr shkak tė mėnyrave tė studimit. Disa prej kėtyre autorėve e analizojnė bazėn juridike nė suazat e njė lamie tė dhėnė, tė tjerėt e analizojnė ndikimin e acquisit tek ndonji politikė, tė tretėt e analizojnė acquisin e tanishėm nė kuptim tė gjendjes sė duhur apo pritur tek ndonji politikė.

c) Acquisi konstitucional, qendor apo acquisi bazik i ka dy kuptime, pėr tė cilat duket se konkurojnė njėra me tjetrėn. Interpretimi i Giadinit bazohet nė ndarjen klasike tė Peskatorit nė mes asaj themelore (aksesiative) dhe acquisin konstitucional. Acquisi i fundit i takon lamisė juridike dhe Gialdinoja e definon:

… "e pėrbėjnė parimet themelore tė strukturės juridike dhe shembujve juridik, i cili pėrfshin konceptet themelore zhvilluese tė BE, paraqet njė lami tė pashkelshme, kjo paraqet ndėrprejen apo fundshmėrinė absolute, nė mėnyrė implicite e lidhur me ēfarėdo revidimi pėrmbajtėsor. Ky acquis dominon tek regullat primare lidhur edhe me vetė procesin e revidimit" (1995:1108).

Qėllimi kryesor i prezantimit tė interpretimeve tė shumta tė acquisit ėshtė tė theksojmė kuptimet e tija tė shumta. Debati pėr acquisin, reformimin e saj tė mundshėm si dhe zhvillimin e saj nė tė ardhmen do tė jenė tė kuptimshme vetėm atėherit, nėse do tė bazohen tek analizat e shumta tė autorėve, qė tregojnė se acquisin e rezikojnė "frenuesit" e shumtė (Curtin 1993), parimi i subsidiaritetit (Toth 1994) negociatat nė suazat e konferencave qeveritare (Gialdino 1995) dhe sė fundit zgjėrimi i pestė i parashiquar (Preston 1995 dhe 2000). Sėpari duhet tė pyesim, ēka don tė thotė "frenimi" dhe kush janė "frenuesit". Curtini eksplicite i pėrmend  negociatorėt pėr Marėveshjen pėr UE si "frenues" potencial, qė sqarohet me pėrdorimin e gjėrė tė protokoleve tė shumta, qė janė shtuar tek marėveshja e Mastrihtit. Curtini flet  pėr pesė protokolet prej marėveshjes sė pėrmendur. Protokolli numėr 1 pėr blerjen e patundshmėrive nė Danimarkė dhe protokolli numėr 17. pėr abortusin nė Irlandė tregojnė pėr njė trend tė rezikshėm, qė tė pranohet mundėsia e derogimeve permanente. Edhe protokolli numėr 11 pėr mundėsitė qė BM ta pėrdor "opting-out" formulėn nė fazėn e tretė tė unionit ekonomik dhe unionit monetar, dhe Protokolli numėr 14 pėr politikėn sociale, qė kyq edhe marėveshjen ku i janė bashkangjitur vetėm 14 shtete sot,f lasin qartė pėr disporporcet (largimet) e shumta prej acquisit. Dhe sė fundi duhet kėtu pėrmendur edhe Protokolin numėr 2, qė i takon alinesė 119. tė Marėveshjes pėr BE, i ashtuquajturi protokolli i Barberit pėr tė cilin autorėt e shumtė thuan se prezanton pėrzierjen jolegale tė negociatorėve (tė shteteve) tek autorizimet e Gjykatės sė BE. Gialdinoja (1995) deklaron se me pėrdorimin e ashtuquajturės "teknikė tė shtimit tė protokolleve" shtetet aq ma shumė bazohen tek "shembujt juridik tė acquisit". Pėrfshierja e parimeve tė subsidiaritetit20 nė mes parimeve themelore tė marėveshjes sjell jokėnaqėsi tek mardhėniet e ardshme midis parimeve individuale. Me elaborimet e shumta tė  Komisionit, deklaratat e kėshillit Evropian dhe Marėveshjen Ndėrinstitucionale" institucionet e pėrmendura dhe shtetet anėtare u munduan ta vendosin baraspeshėn e re midis parimeve. Tek kjo duhet sqaruar  se kėshilli i Evropės nė Edinburg nė vitin 1992 solli dokumentin, ku qartė shkruan se "pėrdorimi i parimit tė subsidiaritetit ti respekton regullat e pėrgjithshme tė marėveshjes sė Mastrihtit sė bashku me ruajtjen e acquisit communautaire nė tanėsinė e tij" (Gialdino 1995:1105-1106). Kjo nuk i bindi autorėt e shumtė, midis tė cilėve janė pėrmendur Tothi dhe Maheri, se parimi i ri i subsidiaritetit nuk mundet tė pėrdoret retroaktivisht, qė do tė thotė nė dėmin e acquis communautaireit. Nė krahasim me marėveshjen e Mahstritit tek rregullat e marėveshjes sė Amsterdamit pėrmendet acquisi ma shpesh, edhepse regullat e shumta (neni 2.dhe 3. i Marėveshjes pėr BE) pak a shumė tė prekopuara. Sipas kėsaj mundet tė konkludojmė se acquisi ruhet dhe zhvillohet. Novitet paraqet Neni 43 i Marėveshjes pėr BE, qė i pėrket tė asht. "bashkėpunim tė ngushtė" (closer cooperation) midis shteteve anėtare. Ky lloj bashkėpunimi nuk duhet tė ndikon tek acquisi. "Shtetet anėtare, qė mundohen tė ngrenė mardhėniet e mirėfillta pėr bashkpunim, mundet ti pėrdorin institucionet, procedurat dhe mekanizmat, qė janė pėrcaktuar me marėveshjet, (ato themeluese dhe revidimet e mė vona, vėretja ime N.S.) me njė parakusht, qė bashkėpunimi… nuk ndikon tek acquis communautaire si dhe tek mekanizmat qė i garantojnė (pėrcaktojnė) regullat e tjera tė marėveshjeve". Acquisi pėrmendet edhe nė lidhshmėri me rregullat e Shengenit, mirėpo nė kėtė pretekst acquisi pėrmendet vetėm pėr suksesin e ndonji politike mbrenda lamisė pėrkatėse. Edhepse gjatė konferencės qeveritare 1996/7 shumė herė u theksua pėrdorimi i termit "fleksibilitet" tek zhvillimi i mėtutjeshėm i integrimit, ku bėhet fjalė pėr refleksionet e njėjta si tek parimi "bashkėpunimit sa mė tė ngushtė", mundet tė konkludojmė, se prej acquisit me marėveshjen e Amsterdamit pjesėrisht u konsolidua qė edhe ndoshta u pėrforcua.

Pse zgjėrimi i pestė do ta rezikonte acquisin? Egzistojnė dy shkaqe themelore pėr njė frigė tė tillė. E para ėshtė ngushtė lidhur me shtetet kandidate, me hyrjen e tyre dallimet ekonomike nė UE do tė riten ma shumė. Shkaku i dytė ėshtė me zgjėrimin e pestė ėshtė lidhur vetėm direkt. Ma shumė se zgjėrimi i fundit, qė kėtij problemi i doli  nė fund, tek reformimi i nevojshėm i disa politikave (tė bujqėsisė, buxhetit dhe politikės sė fondeve) dhe institucioneve qė ndikuan kumulativisht tek zgjėrimet e mėparshme. Prestoni konkludon, se acquisi do tė jetė baza dhe pikėnisja kryesore pėr negociatat me kandidatet nė suazat e zgjėrimit tė pestė, njėherit do tė zhvillohet edhe reformimi i saj. Mundet tė presim pėrdorimin e rregullave provizore dhe adaptimet e shumta teknike, mirėpo mbesin nė pėrdorim edhe kufizimet e shumta. Shtrohet pyetja se sa ėshtė e mundur tė tejkalon kufirin e duhur, pėrderisa nuk fillon ti rezikon themelet e acquisit (Preston 1995:462). Tek Axhenda 2000, tek pjesa e saj e dytė, qė e mbart titullin "Gjasat e zgjėrimit" ku mundet ti gjejmė mėnyrat e sqarimit dhe interpretimit tė pėrdorimit tė acquisit. Axhenda i ndan kandidatet qė janė shtetet adekuate dhe joadekuate, ku saktėsisht pėrcaktohet se ēfarė "pajisje programore" politike, ekonomike, juridike dhe administrative duhet kandidatet tė "instalojnė" tek "aparatet e tyre shtetėrore, qė jenė kompatibile pėr adekuatitetin evropian. Komisioni thekson, se detyrat e saja tė deritanishme nuk mundet tė krahasohen me ato tė sė kaluarės, sepse kriteriet e Koebenhavnit detyrat e Komisionit u zgjėruan si nė aspektin ekonomik, politik duke e tjekaluar acquis comunatairin (p.sh. gjykimi pėr aftėsimin e administratės dhe gjykatės si edhe strutkrave tjera shetėrore tė kandidateve). Vlerėsimet e Komisionit duhet shiquar prej njė perspektive dinamike, sepse kjo ėshtė ma shumė se njė analizė e gjendjes sė kaluar dhe asaj tė tashmes. Komisioni duhet tek vlerėsimi i korektivitetit tė kandidateve duhet respektuar edhe zhvillimin afatmesėm tė Unisė, ku vlerėson se acquisi ma sė shpejti zhvillohet tek lamitė pėr mbrojtjen e rethit, tregut tė pėrbashkėt evropian dhe shoqėrisė informative. Marėveshja e Amsterdamit me alinenė F (neni 6. i Marėveshjes pėr UE) e shėndroi nė njė parim kushtetutar rregullėn vijuese: "Unioni bazohet nė parimet e lirisė,demokracisė,respektimit tė tė drejtave tė njeriut dhe lirive elementare si dhe rendit juridik". Tek kjo, Komisioni  e pranon se implementimi i acquisit ėshtė njė pėrvojė e vėshtirė pėr kandidatet, midis tjerash thekson, se "si edhe tek zgjėrimet e mėparshme edhe gjatė kėtij zgjėrimi kėshilli Evropian i hodhi poshtė mundėsitė e pranueshmėrisė parciale tė acquisit". Detyra e saj ėshtė qė tė vlerėson implementimin e acquisit dhe adaptimin e shteteve kandidate tek tė gjitha sferat e integrimit, prej tregut tė pėrbashkėt evropian deri te bujqėsia, rethi, energjetika, transporti dhe politika sociale. Siq shihet pra acquisin nuk e rezikon implementimi i saj i pjesėrishėm por ajo qė paraqet rezikun real ndaj apo pėr acquisin ėshtė revidimi i saj nė sektoret e caktuara pėr shkak tė zgjėrimit. Me fjalė tjera, zgjėrimi e pati rėzuar disa baraspeshime,t ė ngritura nė bazė tė dialektikės sė njohur siq e definon analisti politik gjerman i Univerzitetit tė Dortmundit Thomas Meyeri (2000:149) ku thotė se "interesat e pėrcaktojnė politikėn" dhe "politika i pėrcakton interesat".

Nė vend tė pėrfundimit:Evropianizimi i baraspeshuar

Evropianizimi nuk ėshtė vetėm apo paraqet njė dukuri tė unifikimit por edhe tė njohjes sė dallueshmėrisė (multikulturalizmit). Procesi i evropianizimit pas marėveshjes sė nėnshkruar tė Amsterdamit paraqitet si njė proces i formimit tė unifikimit nė disa segmente duke respektuar dallimet nė tė. Pėrderisa ne shqiptarėt duhet ti hapim sytė dhe tė mendojmė, gjykojmė dhe veprojmė ndryshe nga dukuritė qė dominojnė nė Evropė nė sferat ekonomike tė integrimit ku dominon procesi i unifikimit, ku sferat e ndryshme shoqėrore dhe aktivitetet e tjera mbeten ende autonome me dominimin e komponentės kombėtare. Zhvillimi i integrimit Evropian, siq e ka parafshirė marėveshja e Amsterdamit, rjedh nė drejtim tė internacionalizimit ekonomik dhe decentralizimit kulturor. Nė rethin ndėrkombėtar tė pakta janė proceset ,qė do tė zhvilloheshin nė bazė tė "sumės zero". Nė shprehje vjen ritja numerike e atyreve qė kanė dobi prej pjesėmarjes sė pėrbashkėt. Parashtrohet pyetja se kush ka pėrparėsi prej kėtyre vlerave qė e determinojnė direkt apo indirekt zhvillimin e UE: 1. prioriteta e objektivave; 2. dinamika kohore; 3. apo radhitja e pritjeve nė ato afatmesme dhe afatgjata apo 4. zvogėlimi i hapsirės ekonomike, politike, sociale, kulturore, edukative, hulumtuese qė do ta "mvar pėr lisin e vjetėr" egzistimin e EU nė tė ardhmen. Nėse nisemi prej konkludimit se shtetet nė rethanat e tanishme tė ritjes sė mvarshmėrisė janė ma pak autonome tek zhvillimi i tyre, kjo do tė shkaktonte njė shok tek shtetet ma tė vogėla se sa ato tė mėdhajat. Shtetet e vogėla si zakonisht janė ekonomi ma tė hapura. Pėr shtetet e vogėla vlen edhe solidariteti i brendshėm ma i madh dhe adaptimi i jashtėm (fleksibiliteti), me tė cilėn e kompenzojnė mundėsitė e duhura tė kontrolit ndaj rethit tė jashtėm. Procesi i evropianizimit rjedh si nėpėrmjet kanaleve formale dhe atyreve joformale. Nė shembullin e kombit shqiptar rjedh i ashtuquajturi evropianizimi formal nėpėrmjet tė aranzhmajeve institucionale me EU. Prej kombit shqiptar kėto harmonizime nė tė ardhmen do tė kėrkojnė adaptimin e rethit shqiptar me rethin evropian. Pėr shkak se bėhet fjalė pėr evropianizimin prej "lartė poshtė", sepse kombi shqiptar aktivisht nuk ka marė pjesė tek zhvillimi i EU, opinioni shqiptar e pranon si njėfarė pėrdhunimi apo kushtėzimi prej jashtė, tek ajo vjen duke e ndjerė njėfarė rezistimi tė madh ndaj tė ashtuquajturit evropianizim joformal. Kėtu nuk duhet asesi theksuar dėshprimin e kombit shqiptar ndaj institucioneve rigjide evropiane pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, njohjen e popullit shqiptar nė Maqedoni si popull shtetformues, njohja e autonomisė lokale pėr shqiptarėt e Kosovės Lindore apo ato tė Malit tė Zi, tė lėmė anėsh Shqipėrinė dhe strategjinė qė ka ndaj saj UE qė ka dėshtuar qė moti. Evropianizimi joformal zhvillohet thuajse pėr ēdo ditė dhe shpehsherė pa dijen tonė. Pėr shkak tė afėrsisė me qytetėrimin evropian (kupto me UE), qė gjithmonė pėr kombin shqiptar ka qenė njė reth jetėsor natyror, mundet tė pėrfundojmė se ndikimeve tė tilla edhe nė tė ardhmen nuk mundet tu ikim, edhepse evropianizimi formal pas dhjetė vitesh do tė ndalej tek niveli apo gjendja asociative. Si pasojė e kėsaj do tė ishte qė ma shumė grupacione shoqėrore dhe individėsh do ta njihnin rethin evropian si diēka qė ėshtė reale, si diēka qė ėshtė edhe e jona, qė sa ma shumė tė jenė viktimė e dallimeve tė shumta qė lėvizjet fashisoide i sjellin nė pyetje egzistencėn e ndonji populli siq ishte rasti dhe politika shfaronjėse gjenocidale e Serbėve ndaj popullit shqiptar nė Kosovė dhe tani siq ėshtė politika diskriminuese e shtetit unitar maqedonas ndaj shqiptarėve nė Maqedoni. Sikur nė shembullin e kombit shqiptar do tė vinte deri tek ndarja e rethit kombėtar shqiptar prej atij evropian kjo do tė ishte katastrofike pėr vetė kombin shqiptar.

1. Me lutjen zyrtare pėr anėtarėsinė e plotė nė UE "kombi shqiptar" me padyshim - me njė koncensualitet politik - shprehu interesin e saj pėr hyrje nė integrimet evroperendimore. Pas pėrgjegjes pozitive tė UE pritet qė gjatė kėtij viti tė fillojnė negociatat me "kombin shqiptar dhe kėtė integrim ndėrkombėtar, nuk e dimė se si dhe kuri do tė pėrfundojnė. Mundet tė presim, qė edhe nė botėn shqiptare tė ripėrtirhet konflikti nė mes zėdhėnsive dhe kundėrshtarėve tė integrimit nė UE. Pa marė parasysh se si do tė mbaron ky proces, para sjelljes sė vendimit definitar kombi shqiptar do tė duhet ti respekton intereset e veta specifike (ekonomike, sociale, politike, parciale, kombėtare dhe globale) - si tė gjitha anėtaret tjera potenciale nė tė kaluarėn dhe tė ardhmen - duke i shqyrtuar tė gjitha dobėsitė dhe pėrparsitė, qė i sjell anėtarsimi i plotė nė UE. Tek kombi shqiptar pritet qė tė pavarėsohet Kosova dhe zgjedhja e statusit politik tė shqiptarėve nė Maqedoni, Greqi, Mal tė Zi dhe nė Kosovėn Lindore, pastaj pritet qė gjendja politike tė stabilizohet nė Shqipėri, dhe sė fundi elitat politike, ekonomike, sociale, kulturore etj.etj. tė hartojnė njė Platformė tė re pėr Zgjidhjen e problemit tė Ēėshtjes kombėtare dhe pastaj hap pas hapi drejt bashkimit tė gjithėmbarshėm kombėtar. Por kjo si mė duket mua nuk do tė shkon ashtu. Edhe tek ky proces politik duhet akceptuar logjikėn e analistit politik gjerman Thomas Mayerit se  "interesat e pėrcaktojnė politikėn" dhe "politika i pėrcakton interesat". Me bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt shqiptarizmi duhet ti kishte pėrparėsi prej evropianizimit, globalizimit,dhe proceseve tjera tė modifikuara integrative. Pėrpara kombit shqiptar dhe tė themi idealisht shtetit tė kombit shqiptar dhe sovranitetit tė saj kombėtar do tė pritej, qė tė bėhej njėra prej temave ma tė "nxehta" debati pėreth antarėsimit nė UE si edhe pyetja pėr identitetin kombėtar tė popullit shqiptar nė Evropėn e ardhshme tė bashkuar. Edhpse nuk ėshtė akoma e qartė se si do tė zhvillohet integrimi evropian nė mijėvjeēarin e ardhshėm, njė numėr i madh indikatorėsh (tregonjėsish) (siq janė p.sh. aplikimi i valutės sė pėrbashkėt evropiane-eurit) e vėrteton forcimin e saj dhe natyrėn e saj suprakombėtare, qė shumica e analistėve politik tė proceseve mbrenda UE e numėrojnė si njė hap i parė drejt Evropės federale.21 Siq ėshtė jo i sigurtė zhvillimi i saj i ardhshėm institucional i UE dhe tė gjitha integrimeve tė gjithėmbarshme evropiane, ende nuk ėshtė e qartė, se si do tė formohen, zhvillohen dhe gėrshetohen identitet e ardhshme  - etnike, kulturore, gjuhėsore, fetare, sociale, politike, lokale, regjionale, kombėtare dhe globale etj. E pamundshme ėshtė tė parashikosh tė gjithė faktorėt e rėndėsishėm qė tekkėto procese tė ndikonin jetėsisht. Me ndryshimin e rethanave shoqėrore me njė logjikė cik-cake dhe permanente, zhvillimi historik evropian  dhe pėrvojat specifike prej periudhave mė tė hershme22 mundet pikėnisjen pėr debatet dhe refleksionet e shumta pėr zhvillimin e identitetit etnik dhe kulturor nė Evropė pėr dekadat e ardshme. Kombi shqiptar duhet tė mėsohet prej pėrvojave tė veta, sepse identitetet tona individuale shpeshehrė  apo nė tė shumtėn e rasteve shumėshtresore qė pandėrprerė ballafaqohen dhe ndryshojnė.23 Duke e respektuar zhvillimin e deritanishėm historik dhe pėrvojat e kombit shqiptar me forcimin e integrimeve evropiane presim duhet tė presim formimin e hap pas hapi tė identiteteve tė reja tė pėrbashkėta evropiane. Identiteti i tillė evropian me siguri do tė jetė nė tė shumtėn e rasteve shtetėror dhe institucional deri diku edhe njė identitet kulturor. Me siguri se me paraqitjen e identiteteve tė reja evropiane do tė ruhen, zhvillohen dhe transformohen  edhe identitetet tradicionale etnike-kombėtare. Nė kėtė pretekst me siguri se do tė ndryshon pėrcaktimi i identitetit majoritar dhe minioritar, sepse shoqėria evropiane me ritjen e mobilizimin e njerėzve do tė bėhet edhe ma shumė e pluralizuar nė aspektin etnik dhe kulturor. Faktorėt e shumtė ekonomik dhe shoqėror dhe problemet e shumta - siq janė papunėsia, margjinalizimi i grupeve tė ndryshme dhe shtresave etj. - tek rethet e shumta, qė do tė transformohen etnikisht dhe nė aspektin kulturor, do tė ndikojnė tek ritja e mostolerancės dhe armiqėsisė ndaj  tjerėve. Tek kėto rethe duhet pritur forcimin e lėvizjeve nacionaliste dhe radikalizimin e programeve nacionaliste, rasizmin dhe paraqitjen e ksenofobizmitr, qė nuk do tė jenė tė pėrkufizuar vetėm tek grupaciaonet ekstremiste dhe ato margjinale (si zakonisht tek e djathta ekstreme), por me siguri do ti tėrheqin edhe njė pjesė tė atyre, qė do tė theksojnė, se me transformimin e shtetit tė tyre kombėtar nė suazat e integrimit evropian e humbin  identitetin e tyre kombėtar dhe etnik apo ndoshta pozitėn e tyre tė previligjuar shoqėrore, qė ua garantonte ekzisitmi i shtetit tė tyre (njė)kombėtar.24 Nė suazat evropiane edhe popujt e mėdhenj evropian - sėbashku me interesat e elitave tė tyre  tyre ekonomike, politike dhe shoqėrore tė popujve evropian - shpeshherė do tė ndihen si minioritete, sepse nuk do tė munden si deri tani me po aq sukses ti realizojnė interesat e tyre kombėtare, kur do tė bėhet fjalė pėr ndikmin tek proceset e shumta shoqėrore, ekonomike dhe politike. Duke i marė nė shqyrtim rethanant e sipėrpėrmendura  kombi shqiptar ka njė nevojė urgjente pėr zhvillimin e strategjisė sė ruajtjes dhe zhvillimit tė identitetit etnik, kulturor dhe kombėtar (parasegjithash asaj shtetėrore dhe politike por edhe asaj disi etnike) tek integrimi nė BE dhe proceset integrative evropiane. Qėndrimi im ėshtė se lidhshmėria e identitetit kombėtar vetėm me redefinimin e Ēėshtjes kombėtare pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt nuk ėshtė i mjaftueshėm nė rethanat e tanishme por kombi shqiptar ka nevojė urgjente pėr formimin e strategjive tė reja dhe qėndrimeve me kohė pėrdorimi afatgjatė. Tek kjo duhet treguar njė respekt dhe nderim tė posaēėm  ndaj argumentit se ne Shqiptarėt e kemi ruajtur dhe zhvilluar identitetin tonė kombėtar, edhepse gjatė shekujve tė kaluar dhe dekadave tė kėtij shekulli nuk e kemi pasur shtetin tonė tė pavarur kombėtar ku do tė hynin tė gjitha trojet e banuara me shqiptar. Njė komb, njė shtetet njė atdhe duhet tė jetė detyra themelore e tė gjitha elitave politike mbrenda shqiptarizmit qė kjo efektivė tė arihet mbrenda kėtij shekulli. Sajimi dhe implementimi i njė strategjie tė gjithėmbarshme kombėtare me elementet e mirėfillta ku do tė pėrcaktohej aritja e kėsaj efektive politike si pjesa pėrbėrse e njė procesi politik. Kombi, shteti, atdheu duhet tė  jenė pjesa e trashiguar e identitetit tė kombit shqiptar dhe jo axhenda e xhindosur e elitave me logjikė tė tharė dhe interes tė shitur. Elementet e tilla duhet tejlarguar prej ndėrgjegjės sė sakatuar dhe tė ranosur shqiptare.

2. Pėrpara disa dekadash teorikėt e shumtė qė mereshin me analizimin e mardhėnieve shoqėrore, theksonin, se nė botė me zhvillimin shoqėror dhe teknologjik domethėnia e dallimeve kulturore dhe etnike, problemeve dhe konflikteve zvogėlohet. Refleksionet pėr shoqėrinė globale  dhe vetėdija pėr mvarshmėrinė e botės moderne do tė mundėsonte edhe njė mėnyrė tjetėr pėr zgjidhjen e problemeve tė reja dhe tradicionale - sėbashku me konfliktet  etnike. Hap pas hapi do tė themeloheshin dhe fitonin  njė domethėnie tė re dhe njė kolektivitet tjetėr tė ndryshėm (dhe individual) tė identitetit, ku do ti zvogėlonin domethėnien e identitetit etnik si njėrės prej formave kolektive dhe asaj individuale tė njerėzve. Studimi i ndryshimit tė identitetit gjatė dekadave tė fundit i vėrteton lėvizjet e shumta, mirėpo parashiqimet e shumta ugėrzeza nuk u realizuan. Edhepse analistėt politik ende nuk dimė mirė ti analizojmė dhe vlerėsojmė ndikimin e teknologjive tė reja, komunikacioneve dhe sistemeve komunikative dhe konceptet e reja (kulturore, shoqėrore, ekonomike, politike, ideollogjike etj.) dhe paraqitjen dhe redefinimin e identitetit, u tregua , se identitetet etnike dhe kulturore nuk e kanė humbur kuptimin dhe rėndėsinė e tyre pėr anashkeljen e opinionit publik dhe segmenteve tjera shoqėrore. Pluralizmi kulturor dhe etnik, (mardhėniet ndėretnike, kombėtare dhe etnike (kombėtare) tė identitetit  janė tė rėndėsishme jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė mbarė Evropėn dhe nė vendet tjera tė botės - si nė Lindje ashtu dhe nė Perendim.25 Edhe ma shumė! Dimenzioni etnik dhe natyra e mardhėnieve shoqėrore nė shoqėritė e shumta nė botė bėhen ma tė rėndėsishme, mirėpo domethėnia e tyre nė shoqėritė e ndryshme reflektohet ndryshe. Ēėshtja kombėtare shqiptare, gjuha shqipe, kultura shqiptare dhe identiteti kombėtar i shqiptarėve dhe Shqypatrisė janė temat kryesore  tė diskurzit politik, kulturor, shkencor qysh prej fillimit tė shekullit 19-tė  (shpeshherit - edhepse pati dominuar dhe ende dominon logjika fragmentare). Koncepti i definimit tė kombit shqiptar dhe identitetit kombėtar gjatė kėtyre 130 viteve tė fundit nė tė shumtėn e rasteve ka qenė tradicional - si zakonisht i lidhur me gjuhėn shqipe, kulturėn dhe historinė. Edhpse nė suazat e programeve tė ndryshme politike kėrkesat e shumta pėr autonominė kulturore, politike dhe administrative, nuk mungonin asesi dhe konceptet, refleksionet  pėr shtetin e pavarur tė kombit shqiptar.26 Krijimi i shtetit shqiptar nė vitin 1912 dhe coptimi i trojeve shqiptare nė Ballkan dhe dhėnia e tokave shqiptare  fqinjėve tanė Serbisė, Malit tė Zi, Maqedonisė dhe Greqisė shkaktoi njė dukuri qė e emėroj si ndarje e identitetit tė padefinuar shqiptar prej embrionit dhe substancialitetit tė kombit shqiptar. Pas luftės sė Dytė Botėrore strategjia e shtetit artificial dhe titist nuk ndryshoi fare prej logjikės sė mėparshme tė mbretėrisė jugosllave, mjetet e shpėrbėrjes dhe asimilimit (nė tė shumtėn e rasteve erdhi nė shprehje diskriminimi - ēkombtarizimi i kombit shqiptar nė tė gjitha lamitė e jetės) u trefishuan por kuri nuk ia aritėn qėllimit qė ta shlyenin memorinė historike tė kombit shqiptar - identitetin e kombit shqiptar. Shqiptarėt e ndarė mbrenda ish Jugosllavisė ishin nėnshtruar edhe njė presioni tjetėr kanibalist denuncimi dhe izolizmi i kombit shqiptar prej shtetit amė Shqipėrisė. Aplikimi i kushtetutės prej vitit 1974 Kosovėn e pėrcaktoi si njėsi federative me atributet shtetėrore-qysh atėherit filloi procesi i formimit tė shtetformėsisė kosovare, qė do tė pėrfundoj me njohjen e plotė tė pavarėsisė, sovranitetit tė saj  nga bashkėsia ndėrkombėtare. Nė shpirtin e vlerave evropiane, nė traditėn evropiane  dhe asaj tė civilizimit perendimor u bėnė pjesa pėrbėrse e ekzisitimit tė identitetit kombėtar shqiptar. Nė dallim prej shtetėsisė neutrale etnike (siq e definojnė juristėt liberal tė traditės anglosaksone si dhe analistėt tjerė politik), nė shtetet evropiane ėshtė afirmuar koncepti etnik i shtetėsisė sė kushtėzuar.27 Tek shtetet tipike evropiane shtetet njėkombėtare, ku nė shumtėn e rasteve kultura me njė status dhe cenzus tė monopolizuar dhe kuptohet dhe me gjuhėn e saj zyrtare ėshtė afirmohet apo ėshtė afirmuar gjuha e dhe kultura e popullit majoritar, ku identiteti kombėtar i shtetasve si edhe patriotizmi janė tė kushtėzuara etnikisht, si edhe interesat tjera tė shumta kombėtare, shtetėsinė neutrale etnike tė kushtėzuar shumė rėndė mundet ta mbarti tek modeli i aplikuar nė Maqedoni, ku kombi shqiptar ėshtė diskvalifikuar prej kushtetutės dhe ėshtė kategorizuar si minioritet pėr tė cilin vlejnė regullat tjera se pėr kombin maqedonas. Kėtu duhet theksuar, se shumica karshi realitetit plural etnik dhe kulturor, pėrkundrejt njė komuniteti relativisht homogjen (qė bazohen nė kulturėn e popullit shumicė - (ėshtė tejet diskutabile se a ėshtė populli maqedonas nė Maqedoni etnikumi dominant apo nuk paraqet as 50% tė popullsisė sė kėtij shteti artificial), pėr atė shkak shteti maqedonas e barazon identitetin kombėtar dhe etnik/popullor. Nėse tek kjo do ti shtonim edhe disa qėndrime tė analistėve politik britanik dhe atij feng (Jean Dutipienne dhe Patric Nelson) se nė shumicėn e rasteve mospėrfillja dhe aplikimi i  definimieve, opcioneve, modeleve alternative  si dhe konceptet etnike dhe identitetet kombėtare nė pėrgjithėsi nė Maqedoni nuk egzistojnė apo janė fragmentare, atherė ne shqiptarėt e Maqedonisė e kemi tė qartė se  pėr refleksionet e ndryshme pėr integrimin evropian tė shteteve ballkanike pa mos i zgjedhur problemet e veta mbrenda shteteve tė flasish pėr integrimin evropian dhe federalizimin e Evropės apo federalizimin e Maqedonisė gjendemi pėrpara njė problemi tejet tė pazgjedhur dhe serioz, qė e kam theksuar tek artikulli Shteti kombėtar,sovraniteti dhe identiteti shqiptar nė kohėn e globalizimit.

Ēka do tė ndodh  me identitetin kombėtar dhe etnik tė popujve evropian dhe shteteve, qė do tė integrohen nė UE dhe nė federatėn e ardhėshme evropiane? A do tė ketė vend tek shoqėria e ardhshme evropiane qė do tė jetė me njė pėrbėrje kulturore dhe etnike plurale, pėr identitetet etnike kombėtare tradicionale? A mundet qė nė njė federatė tė tillė evropiane tė afirmohen intereset specifike tė komuniteteve etnike dhe elementet tjera pėrkatse tė identiteteve kombėtare?

3. Ėshtė tejet reale qė tė pritet qė tė gjithė ata qė ekzisitimin  e identitetit kombėtar shqiptar e lidhin vetėm me ekzisitimin e njė shteti kombėtar do ti kundėrshtonin integrimit tė plotė nė UE. Pikėsėpari do tė theksonin frigėn e tyre pėr Evropėn e "bashkuar" qė nė suazat e saja nuk do tė mundej tė garantonte barazi dhe kushtet e duhura pėr ekzistim pėr zhvillimin e tė gjitha komuniteteve etnike dhe kulturave tė tyre pamarė parasysh madhėsinė dhe fuqinė e tyre ekonomike. Duhet tė pritet qė do tė sfumizojnė se integrimi i plotė i kombit shqiptar nė UE dhe krijimin e federatės evropiane do tė thoshte humbjen e identitetit kombėtar, etnik dhe kulturor tė kombit shqiptar. Theksojnė se, kombi shqiptar i ndarė nė pesė shtete do tė tretet nė detin e popujve tė mėdhenj evropian, qė do tė gjenden po nė tė njėjtėn situatė (si disa minioritete nė "Evropėn e re"). Sipas mendimit tė tyre vetėm shteti i bashkuar dhe i pavarur i kombit shqiptar do tė garantonte realizimin e interesave strategjike dhe kombėtare tė kombit shqiptar. Pėr atė shkak nėnvizojnė se gjatė kampanjės sė tyre politike pandėrprerė do tė theksojnė, se nuk do tė ishte ky proces politik nė favor tė kombit shqiptar nė favor tė luftės shekullore tė kombit shqiptar pėr tu bashkuar nė njė shtet deri tek ēlirimi i tė gjitha trojeve shqiptare dhe integrimi i tyre nė shtetin kombėtar shqiptar dhe pastaj integrimi i saj nė UE-dhe jo integrimi pjesė-pjesė. "Evropa e bashkuar" ėshtė njė model imagjinar pėr tė cilėn nuk dihet se si do tė duket nė tė ardhmen si do tė jetė (nėse do tė jetė). Kundėrshtarėt e integrimit tė kombit shqiptar nė integrimet evropiane e kanė tė qartė, se kombi shqiptar dhe "Shqyptaria" gjindet nė Evropė - duke i marė parasysh tė gjitha faktorėt e jashtėm dhe tė brendshėm - ende dominon si njė vlerė pozitive dhe e mirėseardhur, qė retorikėn e tyre "barbare" do ta pėrshtasin rethanave specifike para tė cilave ngėrthehet dhe lehet e vetmuar e vėrteta shqiptare prej politikės dhe strategjisė injoruese tė kombit shqiptar. Me siguri se nuk do ti kundėrshtojnė ēfarėdo integrimi tė kombit shqiptar mbrenda EU apo proceseve integrative evropiane, por tek kjo do tė ngrenė asi kurthesh dhe do tė kushtėzojnė me asi kėrkesash pėr kushtet e integrimit kombėtar shqiptar, qė do tė duken tejet konstrukitve, ėshtė pak e mundėsishme qė negociatorėt evropian do ti mirėpėrfillin kėrkesat e tyre pėr integrimin e plotė mbrenda UE. Ėshtė shumė rėndė pėr tė parashikuar, se sa sukses do tė kenė kundėrshtarėt e integrimit tė kombit shqiptar tek proceset eintegrimit evropian tek "shitja" e qėndrimeve tė tyre dhe koncpeteve opinionit shqiptar, qė pėr vendosjen e anėtarsimit tė plotė tė kombit shqiptar nė UE do tė vendos me anė tė referendumit, mirėpo qėndrimet e tyre do tė reflektohen nė opinionin publik, ku integrimi i kombit shqiptar nė UE -pėr shkak tė rethanave tė kėtilla apo ndryshe frigohen pėr njė integrim tė tillė.

4. Simpatizerėt e integrimit tė kombit shqiptar nė proceset e integrimit evropian do tė theksojnė nė anėn tjetėr se pėr nji afat tė gjatė ekonomia shqiptare dhe shteti shqiptar si dhe populli shqiptar nuk do tė mund me sukses tė zhvillohen, nėse kombi shqiptar nuk do tė integrohet i bashkuar mbrenda UE. Duke marė parasysh pozitėn e saj gjeostrategjike dhe gjeografike nė Ballkan (domethėnia ekonomike, politike dhe ndėrkombėtare) pėr kombin shqiptar do tė thoshte njė mvarshmėri permanente prej Evropės sė bashkuar, pėr ngjarjet nė Ballkan si dhe ndikimin e saj qė do ta ketė si njė anėtare e plotė mbrenda UE apo pozita e barabartė e kombit shqiptar nė njė federatė tė ardhshme dhe tė bashkuar evropiane. Tek kjo deklarojnė se  kultura shqiptare, identiteti kombėtar do tė rezikohen parasegjithash prej mvarjes sė ekonomisė shqiptare prej jashtė Evropės sė bashkuar dhe kėshtu nuk do tė mundemi tė garantojmė  zhvillimin e sukseshėm tė shtetit tė pavarur shqiptar.Pėrpos kėsaj do tė theksojnė se Evropa e "bashkuar" do tė duhet ta garanton interesat e popujve tė mėdhenj evropian, nėse dėshiron tė jetė e sukseshme tek zhvillimi ekonomik dhe stabilizimi i saj afatgjatė, duhet ta respekton pluralitetin e saj etnik dhe kulturor nė mbarė teritorin e saj dhe garantimin e njė kulture dhe frymėzimi tolerues pėr formimin e identitetit multikulturor tė identitetit evropian dhe politik, qė do tė mundėsonin ruajtjen dhe zhvillimin e kulturave tė ndryshme dhe identiteteve nė Evropė. Dashamirėt e integrimit tė plotė tė kombit shqiptar nė UE do ti theksojnė pritjet e veta, se nė suazat e reja evropiane do ta transformojnė dhe zhvillojnė njė koncept tė ri etnik dhe kulturor tė identitetit, qė shumė pak do tė jenė lidhur nė sovranitetin dhe pavarėsinė e shteteve njėkombėtare. Tek kjo nuk do tė presin as vetė qė ky proces tė jetė i drejtėpėrdrejtė dhe i thjeshtė.

Ėshtė e vėrtetė se nė BE si dhe tek opinioni shkencor paraqiten disa refleksione dhe propozime pėr transformimin e EU nė njė "Evropė tė bashkuar" federale. Disa prej kėtyre propozimeve e shqyrtojnė edhe pluralitetin etnik dhe kulturor tė EU dhe anėtareve tė saja tė tanishme dhe atyre tė ardhmeve. Kėshtu qė zhvillojnė modelet e organizimit dhe sistemeve tė vendosjes qė shteteve tė tanishme anėtareve dhe atyre potenciale pėr antarėsim si dhe nė disa raste sfecifike edhe atyre regjioneve pėr shkak tė specifiteteve gjeografike, etnike, kulturore) do tu ofronin barazi nė suazat evropiane dhe ndikimin e tyre tek sjellja e vendimeve pėr Ēėshtjet evropiane. Nė kėtė pretekst paraqiten edhe refleksionet pėr federalizimin e EU dhe formimin e konceptit tė ri pėr njė federatė me pėrbėrje  plurale etnike dhe identitetit kulturor, edhepse disa prej qeverive tė shteteve tė tanishme evropiane i kundėrvihen njė koncepti tė ri pėr zhvillimin e ardhshėm evropian. Paralelisht paraqiten edhe propozimet se si duhet mundėsuar dhe forcuar ndikimin demokratik tė njerėzve tek vendimi pėr problemet evropiane dhe se si duhet ritur efektivitetin nė nivelin evropian pėr sjelljen e vendimeve racionale.

5. Tek kjo duhet pėrmendur, se definimi tradicional i identitetit kombėtar apo etnik ėshtė ngushtė lidhur me konceptet e shumta teorike dhe politike, qė e pėrcaktojnė definicionin e shteteve moderne kombėtare. Sovraniteti i shteteve ėshtė njėri prej atyre koncepteve, ku definimi i saj ndryshon dhe relativizohet, edhe pse ende mbetet njėri prej koncepteve themelore dhe parimeve tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe bashkėsisė ndėrkombėtare. Definimi tradicional i sovranitetit tė shteteve dhe kuptimi i shtetit kombėtar si njėrit prej komuniteteve tė vetme etnike kanė qenė faktorė tė rėndėsishėm pėr krijimin e shteteve tė reja nė histori si dhe shpėrbėrjes sė shteteve shumėkombėtare (apo siq i quajnė disa - "imperiumet komuniste shumėnacionale") nė Evropėn e mesme dhe lindore nė fillim tė viteve nėntėdhjeta. Ndryshimi i konceptit tė sovranitetit - nė suazat e proceseve tė ndryshme integrative tek themelimi i integrimeve evropiane supranacionale, qė nė ardhmen do tė ritet nė federatėn e vropiane - ku do tė shkakton edhe ndryshimin e natyrės dhe konceptit tė shteteve ekzistuese njėkombėtare, sepse koncepti i tillė pėr pluralitetin evropian dhe komunitetet tjera plurale etnike nuk do tė jetė validativ dhe i pėrgjejshėm pėr rethanat e reja mbrenda kontitientit evropian. Mbrenda kėtij preteksti mundet tė presim, se me ndikimin e idesė evropiane dhe mbartjes sė saj nė praksė - edhe identiteti i ardshėm evropian (ai kolektiv por edhe individual) apo themelimi i identiteteve tjera evropiane si njė kombinim i identitetit institucional dhe identitetit politik nė njė anė dhe identiteteve tjera tė ndryshme kulturore, etnike dhe kombėtare nė anėn tjetėr.

6. Siq theksova, tek procesi i integrimit evropian me siguri do tė ndryshojnė edhe koncepcionet tradicionale dhe pėrcaktimet e identitetit kombėtar dhe etnik si nė shtetet qė tani janė anėtare tė UE por edhe atyre shteteve qė kanė shprehur dėshirė ti bashkangjiten saj. Nė kėto suaza me siguri se do tė ndryshon dhe transformohet  edhe definimi i identitetit kombėtar shqiptar. Nuk mundet tė prognozojmė, se si do tė zhvillohet ky proces, me siguri se do tė jetė lidhur ngushtė me procesin e transformimit tė modelit dominant tė shteteve njėnacionale dhe konceptin tradicional tė sovranitetit tė tyre. Tek kjo do tė tkuret ai dimenzion i identitetit kombėtar apo etnik qė e pėrcaktojmė si identifikim i individit me komunitetin etnik apo ma saktėsisht si identifikim i individit dhe komunitetit tė tillė me mitet dhe traditėn kombėtare, historinė e pėrbashkėt, heronjėt historik dhe ngjarjet, gjuhėn, kulturėn etj. Nė kėto suaza identiteti kombėtar paraqet njėfarė vetėdije tė pėrbashkėt dhe ndjenjat, qė ėshtė njė faktor kryesor shoqėror dhe i mobilizimit politik, njėherit ėshtė edhe nocion analitik. Nė anėn tjetėr duhet tė gjinden  edhe ato dimenzione tė identitetit kombėtar dhe etnik, qė janė tė lidhura me konceptin e tanishėm tė shtetit njėkombėsh. Integrimi i kombit shqiptar nė proceset e integrimit evropian  nuk don tė thotė edhe humbjen apo tjetėrsimin e vetėdijes kombėtare shqiptare dhe identitetin e saj kombėtar nė Evropėn e bashkuar, qė pėr shkak tė rilindjes sė saj duhet tė jetė pikėsėpari kombtarisht shqiptare, etnikisht dhe kulturalisht. Edhe ma shumė, integrimi i kombit shqiptar nė integrimet evropiane mundet tė mundėson pėr kombin shqiptar rolin aktiv tek themelimi dhe ndėrtimi i Evropės sė bashkuar si dhe statusin e saj tė barabartė nė suazat e integrimit evropian dhe afirmimin e saj nė suazat ndėrkombėtare. Kombi shqiptar Evropės mundet ti ofron shumė pėrvoja pozitive dhe zgjedhje politike dhe "kushtetutore", qė kombi shqiptar i ka zhvilluar me kulturėn e vet inkluzive ndaj tjerėve. Aplikimi i elementeve prej njė kulture, tradite, civilizimi tė tillė siq i ofron kultura inkluzive shqiptare dhe pėrvojat tjera pėr zhvillimin dhe ruajtjjen e identitetit kombėtar shqiptar pėr suazat evropiane dhe realitetin politik mbrenda njė shoqėrie dhe shteti plural evropian. Po integrimi i kombit shqiptar mbrenda EU-sė por pikėsėpari bashkimi i pjesėve fragmentare tė kombit nė njė komb tė pėrbashkėt de facto dhe de jure. Pastaj lirisht mundemi tju ofrohemi dyerėve tė parajsės evropiane. Se pėrndryshe spirala e vetėdijes sonė kombėtare do tė thellohet edhe ma shumė. Sepse identiteti etnik mundet ti mobilizon edhe energjitė e tepėrta tė kombit shqiptar dhe si njė faktor i rėndėsishėm mobilizonjės, qė shpeshherit mundohen ta keqpėrdorin opcionet e ndryshme politike si edhe lėvizjet nacionaliste pėr atė shkak qė kombi shqiptar ti iki logjikės sė spiralės sė dhunės duhet kėta energji tė tepėrta ti kanalizon dhe orienton kah efektivat e vėrteta dhe reale tė kombit shqiptar pėr ngritjen e pallatit tė vėrtetė tė identitetit tė kombit shqiptar duke ia zvogėluar telashet shkrimtarit tonė tė "madh" qė tė ikje prej dimrit nė pranverė me strukturėn e urave me tri harqe dhe tia lehtėsonte punėn skrimtarit tė njė popullitė ndaluar tė shijonte lirinė dhe ta hidhte poshtė logjikėn e tij fragmentare. Ky i fundit ėshtė Qosja ai i pari Kadareja. Halli i madh dhe derti i vogėl se sa tė "mėdhenj" janė kėta dy politikana kur mundohen ta demistifikojnė rolin e tyre si intelektualė edhe pse kuri se patėn kuptuar fenomenollogjikisht tė vėrtetėn e bastardosur tė kombit shqiptar.E gjithė kjo vjen prej injorimit tė dyve qė kanė ndaj shkencės politike shqiptare dhe analistėve politik shqiptar.

__________________________

1 Wolfgang Wesselsi e pati pėrdorur krahasimin me acquis communautaire dhe me acquis academique thekson "njė trashigimi tė pasur debatesh tė lidhura ngushtė me integrimin (Evropian,shėnimi im N.S.)" (Wessels 1998:76).

2 Nė tekst e pėrdorim nocionin Bashkėsitė evropiane (BE)me tė cilat emėrojmė Bashkėsinė evropiane (BE) ( ish komunitetitn ekonomik Evropian (KEE)),Bashkėsinė evropiane pėr qymyr dhe hekur (BEQH) dhe Bashkėsia evropiane pėr energji bėrthamore (Euroatomi apo BEEB),dhe Bashkėsia evropiane (BE),kur pėrmbajtja e trajton veprimin e BE dhe kur dėshirojmė tė theksojmė kontinuitetin historik tė zhvillimit tė integrimit BE.Tek pėrdorimi i shkurtesave krijohet njėfarė kaosi,sepse BE e mbulon njė entitet politik-ekonomik-kulturor dhe social,edhe pse analistėt mundohen qė ti nėnvizojnė dallimet midis BE dhe UE - edhepse midis tyre egziston dallueshmėria pėrmbajtėsore dhe formalojuridike.Edhepse sot nė lidhje me integrimet Evropiane ėshtė bėrė e moderuar qė tė flitet pėr BE,gjatė analizimit tė segmenteve juridike tė integrimit dhe adaptimit tė ligjshmėrive kombėtare ma mirė do tė ishte tė flitnim pėr BE.BE ėshtė parasegjithahsh qėllimi kryesor,qė e ndjek Marėveshja e Maastrichtitit,dhe prej muajit maj 1999 dhe trasigimtarja e saj,Marėveshja e Amsterdamit pėr BE dhe ėshtė bazuar nė tre shtyllat kryesore.Bashkėsitė evropiane janė tre prej segmenteve tė para (i ashtuquajturi segmenti ekonomik i BE).Dy tė tjerėt janė:Politika e pėrbashkėt e mbrojtejs dhe ajo e jashtme (PPMJ) dhe Jurisdikcioni dhe punėt e mbrendshme (sipas marėveshjes sė re asaj tė Amsterdamit janė edhe Bashkėpunimi i policisė dhe bashkėpunimi juridik nė lidhje me veprat penaleUE,nė dallim prej BE,nuk ėshtė asesi njėfarė subjekti i pavarur  juridik (alinea 210 apo me tė renė alinea 218) Marėveshjes pėr BE direkt ia ndan BE subjektitvitetin juridik),edhepse sipas disa interpretimeve tė marėveshjes sė Amsterdamit,ku ende nuk egziston njė qėndrim i pėrbashkėt dhe janė tė kundėrta pėr ēdo pikėpamje,edhe Unioni ėshtė subjekt i sė drejtės ndėrkombėtare (nė bazė tė  alineve J.14 dhe K 10 marėveshjes sė (Maastrichtit) dhe Kontratės pėr BE apo alinetė 24.dhe 38. e marėveshjes sė Amsterdamit).Edhe prej marėveshjes pėr bashkangjitje me shtetet ballkanike edhe ato tjerat rjedh,se palėt (nėnshkrueset) e marėveshjeve tė tilla ndėrkombėtare shtetet anėtare ( edhe pse korniza e marėveshjes i tejkalon autorizimet qėkishin qenė mbrenda BE tė mbartura tek organet e reja.) dhe tre Bashkėsitė,pėr tė cilat pėrdoret emėrimi  shumės  "Bashkėsitė evropiane" (edhepse kjo ndarje nuk ėshtė e mirė,e thekson me njė formė singulare "Bashkėsia evropiane").Terminologjia juridike e ndan BE dhe UE,sepse egzistojnė marėveshjet e ndara,qė i regullojnė ēėshtjet tek lamia e BE dhe UE nė njėrėn dhe anėn tjetėr.Kjo ndarje ėshtė edhe aq ma shumė e mirėsepritur edhe tek pėrcaktimi ynė i mundshėm i evropianizimit,ku mundet tė konkludojmė,se procesi i evropianizimit nė rethin e BE rjedh "prej lartė poshtė",ku shtetet kanė shumė pak mundėsi qė kėsaj ti ikin apo kundėrshtojnė.Nė dallim prej saj shpejtėsia dhe kahja e procesit tė evropianizimit tek segmenti i dytė dhe itreti i BE nė pėrgjithėsi ėshtė e mvarur prej vullnetit politik tė shteteve anėtare.Tek fjalori mundet ta pėrcjellim edhe nocionet Bashkėsi apo Bashkėsia (me shkrona tė mėdhaja),sepse paraqet formėn e shkurtuar prej Bashkėsisė evropiane dhe Bashkėsive evropiane dhe e pėrdorim si emėr pėrkatės.Pėrdorimi i kėtyre nocioneve ka pėr qėllim tė thekson se bėhet fjalė pėr proceset e njė lamie d.m.th. tė tria Bashkėsive specifikisht tė pėrcaktuara pėr bashkėsitė mveti-Bashkėsive evropiane dhe jo ē farė do lloj bashkėsie (nuk bėhet fjalė pėr pėrdorimin e  emrit tė pėrgjithshėm bashkėsi pėr atė shkak e shkruajmė me shkronjė tė madhe).Acquis communautaire ėshtė njė term,me tė cilin e pėrcaktojmė rendin juridik tė BE,edhepse gjatė kohėve tė fundit paraqitet edhe si aquis union,qė i ka miqėt e vet (parasegjithahhs midis politikanėve) por edhe kundėrshtarėt (midis ekspertėve juridik).Pa mos u lėshuar nė detaje,mundet tė themi,se acquis union ngjajshėm sikur BE ėshtė efektiva kryesore e proceve integrative evropiane-efketivė,qė ma shumė se 40 vite ėshtė shkruar nė preambullėn e Marėveshjes sė Romės.E lejojmė edhe interpretimin e saj ma tė gjėrėsishėm tė acquis unionit,qė pėrmbledh tė gjitha marėveshjet ndėrkombėtare,qė tani i pranojnė shtetet anėtare nė emėr tė BE.

3 Termi integrimi Evropian,i shkruar me shkronjėn e madhe e pėrdorim si sinonim pėr BE/UE.Shkronja e madhe e ka kuptimin,se bėhet fjalė pėr njė integrim tė pėrcaktuar,dhe jo pėr njė term tė pėrgjithshėm,ku do ti futnim edhe EFTĖN,CEFTĖN por edhe Beneluksin.

4 Dimenzioni gjeografik  i evropianizimit ėshtė tejet e rėndėsishme,sepse kufizimet teritroiale nė BE nuk janė statike.Dimenzioni gjeografik i evropianizimit i kyq biznesin material dhe financiar nė treg i cili zgjėrohet pandėrprerė.

5 Pėr procesin e integrimit evropian ėshtė karakteristike asimetriviteti,qė Joseph Weileri (1981) e pėrshkroi si njė dualizėm midis sė drejtės suprakombėtare tė BE dhe vendimin mesqeveritar.

6 Shtetet joanėtare mundet tė zgjedhin midis formave tė shumta tė marėveshjeve me BE-prej atyre klasike me karakter tregėtar nė bazė tė alinesė 113 (alinea 133 tė marėveshjes sė Amsterdamit) deri tek marėveshjet pėr bashkėpunim ekonomik dhe marėveshjeve pėr asociatim (alinea 238/310.).

7 Shkalla dhe volumni i adaptimit mvaren prej fazave tė integrimit ekonomik  (unioni doganor,tregu i pėrbashkėt,unioni ekonomik dhe monetar) dhe prej formave tė marėveshjes (shiqo vėretja 6).Ēdo zgjėrim i mėtutjeshėm i BE paraqet pėrpara shteteve kandidateve kėrkesat e reja.Pėrderisa shtetet prej rethit tė parė  tė zgjėrimit (Britania e Madhe,Irlanda dhe Danimarka) tė hynin nė njė union doganor,shtetet e tanishme kandidatet (Ēekia,Polonia,Hungaria,Estonia,Qiproja dhe Sllovenia) pėrgatiten pėr hyrjen e tyre nė unionin monetar dhe ekonomik.Kėshtu p.sh. programi shtetėror slloven pėr marjen e acquisit pėrmban njė ranglistė prej 200 ligjesh dhe afro 900 aktesh paraligjore.

8 Shtetet qyshmoti nuk janė "kutija tė zeza",siq i patėm njohur prej teorisė realiste.Edhepse ende bėjmė thirje tek qėndrimi i ngjajshėm shtetėror tek rasti kur shteti e vendos njė mardhėnie tė tillė apo disi ndryshe me subjektet tjera ndėrkombėtare,duhet tė jemi tė vetėdijshėm se interesat kombėtare janė brendėsisht tė strukturuara.Midis pėrfaqėsuesve tė pushtetit,elitave politike dhe shtetasėve shpeshehrė nuk egziston pajtimi pėr atė,se cilat janė interesat kombėtare tė ndonji shteti apo kombi.E njėjta gjė po ndodh me kombin shqiptar qė teret e shteret nė erėsirė pa mos kėrkuar dalje prej terit nė dritėn e vėrtetė pėr tė cilėn ka nevojė.

9 Njė dimenzion tė rėndėsishėm tė projektit BE paraqet identiteti evropian.Fillimet e ndėrtimit tė identitetit "evropian" arin tek fillimi i viteve 70-ta,kur ishte sjellur deklarata pėr "identitetin evropian" tek mbledhja e Kobenhagut nė vitin 1973.Procesin e ndėrtimit tė identitetit evropian marėveshja e Maastrichtit (1992/93) e rethkoi me pjesėn pėrbėrse tė shtetėsisė evropiane (alinea B/2 i marėveshjes sė Amsterdamit).

10 Bazėn e teorisė neofunkcionaliste e pėrbėn spill-overi funkcional dhe ai institucional.Spill-overin mundet ta sqarojmė si njė proces i zgjėrimit tė ngadalshėm tė integrimit tek sektoret tjera apo tek lamitė dhe si thellėsim i integrimit pėr shkak tė pėrvojavepozitive dhe pasojave,qė i pati sjellur integrimi deri me zhvillimin e deritanishėm.

11 Pėrvojat e kėtyre subjekteve prej sė kaluarės reflektohen tek veprimi dhe sjellja e tanishme dhe ndikojnė tek vendimet e tyre nė tė ardhmen.Subjektet individuale kanė pėrvoja tė ndryshme dhe interpretim tė ndryshėm pėr ato pėrvoja,qė ndikon tek qėndrimet e tyre politike dhe pritjet prej sė ardhmes.Tek kjomua mė duket shumė me rėndėsi ta theksojmė se vetėdija politike ndryshon ma ngadalė se sa zhvillohen apo rjedhin ndryshimet institucionale.

12 Pjesa pėrbėrse prej preambullės sė Marėveshjes pėr themelimin e Komunitetit ekonomik Evropian,me tė cilėn shtetet themeluese mereshin pėr "krijimin e kushteve pėr njė bashkėpunim sa ma tė ngushtė mes popujve evropian" (ever closer among the peoples of Europe),tek marėveshja e Maastrichtit e patėn mbartur tekalinea A (alinea 1 e marėveshjes sė Amsterdamit),qė thotė,"Kjo Marėveshje paraqet njė fazė tė re tek procesi i krijimit tė bashkėpunimit sa mė tė mirė midis popujve evropian…".

13 Keohani dhe Hoffmani konstatojnė se BE paraqet njė kthesė prej teorisė shtetėrore centriste,nė krahasim me autorizimet e organizatave tė tanishme BE ka ma shumė autorizime,kundrejt asaj roli i saj nuk mundet tė krahasohet me pozitėn e shteteve moderne tė institucionalizuara  si nė laminė e krijimit tė poliitkės sė jashtme dhe asaj tė brendshme.Tek BE bėhet fjalė pėr njė formė specifike tė organizatės qė e pėrfshin "bashkimin dhe ndarjen e sovranitetit (tė shteteve anėtare dhe BE kanė pjesė (marin pjesėmarje) tek sovranitetit i plotė,lirisht mundet ti quajmė si akcionar tė sovranitetit tė pėrbashkėt,vėrejtja ime N.S.) dhe jo mbartjen e sovranitetit nė nivelin ma tė lartė" (Kohane,Hoffman 1999:13).

14Tek shembulli im termi "marėveshjet evropiane" pėrdoret parasegjithash si njė formė e shkurtėr qė i pėrfshin marėveshjet themeluese tė BE dhe revidimet e tyre tė mė vonshme apo pėrmirsimet (Dokumentin e pėrbashkėt evropian,Marėveshjen pėr BE dhe marėveshjen e Amsterdamit).Do tė ishte tejet e drejtė dhe e mirėseardhur qė lexuesve tju tregonim se terminollogjia zyrtare e BE nuk i njeh dhe asesi nuk mundet ndruar me termin zyrtar "Marėveshjet Evropiane",qė theksojnė marėveshjet asociative tė shteteve tė Evropės lindore me BE.

15 Glossary.The reform of the European Union in 150 definitions (http://europa.eu.int/en/agenda/igc.hom/en/g4000x.htm).  (Tejet interesante dhe e habitshme ėshtėse Vocabulaire du Droit Primaire Communautaire (Luxemburg:Office des publications officielles des Counautes  europeene,1985) nuk i pėrmban kėto domethėnie.

16 Pėr acquisin e tillė nė literaturė kemi hasur njė formė tė re tė kėtij termi,i ashtuquajturi pipeline acquis.

17 Tek preteksti e pėrdorim termin marėveshja e Maastrichtit,ku mendojmė pėr Marėveshjen pėr BE.Pėr tė ashtuquajturėn Marėveshje tė "Re" e pėrdorim termin marėveshja e Amsterdamit,me tė cilėn duhet qartė ta pėrkufizojmė marėveshjen e parė dhe tė dytė pėr BE.

18 Nė lidhje me regjimin specifik institucional,i cili qe ngritur me Marėveshjen pėr ngritjen e HEE nė mes shteteve tė EFTĖS dhe BE,shpeshherė pėrdoret termi affiliated membership,qė paraqet njėfarė shkalle tė mesme nė statusit bashkangjitės dhe antarėsisė nė BE.

19 Guide to the Approximation of European Union Environmental Legislation.Annex 2:The Environ,mental Acquis (http://europa.eu.int/en/comm/dg11/guide/annex2.htm).

20 Pėr shkak tė pėrkthimeve jo tė sakta tė alinesė 3b tė Marėveshjes pėr BE (neni 5. i marėveshjes sė Amsterdamit),tė ashtuquajturat parimet e subsidiaritetit,vjen deri tek interpretimi i gabueshėm i kėtij parimi edhe tek dokumentet zyrtare (Shiqo tek Strategjia e RS pėr integrimin e saj nė UE,Informatori i PS RS,XXIV(1998)4,f.8).Pėrkthimi im i saktė do tė ishte:UE mundet tė vepron nė suazat e autorizimeve tė kufizuara tė pėrcaktuara me kėtė marėveshje dhe objektivave qė marėveshja i ndjek. Tek lamitė qė nuk bėjnė pjesė nė autorizimet e EU,Eu-ja mundet tė vepron nė pajtim me parimin e subsidiaritetit nėse kjo i pėrket drejtėpėrdrejti shteteve anėtare,qė me kėnaqėsiti arijnė efektivat e akcioneve tė propozuara dhe realizimi i tyre do tė ishte ma i shpejt duke pėrfshirė njė numėr ma tė madh efektivash apo optimalizimi i akcioneve tė propozuara nė nivelin e Unisė. Ēfarėdo lloj aktiviteti i Unisė nuk mundet ti tejkaloj kufijt apo prerogativat e saja qė janė tėdorės parė pėr aritjen e objektivave tė kėsaj marėveshje.

21 Shiqo p.sh.: Schmitter, Philippe., dhe Torreblanca, Jose I. (1997), "The Transformation of European Union:Implications for East-Central Europe,"Florence:European University Institute (material i fotokopjuar).

22 Shiqo p.sh.Gastony,Endre B.(1992),The ordeal of nationalism in modern Europe,1789-1945.Lewiston,Queenston,Lampeter:The Edwin Mellen Press;Gellner,Ernest (1983),Nations and Nationalism.Ithaca,London:Cornelly University Press;Hobsbawm,Eric J.(1990),Nations and Nationalism since 1789:Programme,Myth,Reality.Cambridge:Cambridge University Press;etj.

23 Si shembull i njė identiteti polivalent (apo identiteteve multikulturale) dhe ndryshimin e identitetit mundet ti marim pėrvojat e individėve nė trojet shqiptare gjatė shekullit tė fundit.Identiteti etnik shqiptar egzistonte qysh gjatė sundimit tė perandorisė osmane,kur shqiptarėt sipas identietit tė tyre kombėtar,politik,shtetėror pėrcaktoheshin si shtetas dhe tė nėnshtruar nė perandorinė osmane.Pas shpėrbėrjes sė perandorisė osmane dhe themelimit tė shtetit tė pjesėrishėm shqiptar nė vitin 1912,erdhi deri tek fragmentimi i identitetit tė kombit shqiptar nė identitete parciale mbrenda paraqitjes sė shtetit tė parė jugosllav dhe identitetit tė saj shtetėror jugosllav ku vlejti deri tek shpėrbėrja e RSFJ nė fillim tė viteve nėntėdhjeta.Nėse do ti thjeshtonim disi kėto procese komplekse dhe dukuri shoqėrore,si shtetas jugosllav nė kohėn e egzisitmit tė shtetit jugosllav ishim atėherit njėkohėisht Shqiptar dhe Jugosllavė,edhe nėse ndryshe jo,por si lakrimtar tek manifestimet e shumta sportive.Me shpėrbėrjen e RSFJ populli shqiptar e humbi identitetin jugosllav,duke u pėrforcuar identiteti shqiptar nė tė gjitha trojet mbrenda ish RSFJ ku jetonin shqiptarėt.Prej njėfarė tipi tė identitetit etnik dhe kulturor identiteti  shqiptar u reintegrua nė atė shtetėror,kombėtar dhe identitet poliitk.

24 Shiqo p.sh.Nairin,Tom (2000),Faces of Nationalism:Janus Revisited.London,New York:Verso.

25 Shiqo p.sh.Guibernau,Montserrat,dhe Rex,John,red.(1997 dhe prill 2000),The Ethnicity Reader:Nationalism,Multiculturalism and Migration,Cambridge,Oxford,Malden:Polity Press;John,Michael,dhe Luthar,Oto,red(1997),Un-Verständnis der Kulturen:Multikulturalismus in Mitteleuropa in historischerPerspektive,Vjenė,Zagreb,Lubjana:Hermagoras-Mohorjeva;MODOOD,Tariq,dheWerbner,P ina,red.,(1997):The Politics of Multiculturalism in the New Europa:Racism,Identy and Community,London,Ney York:Zed Books Ltd.;etj.

26 Shiqo p.sh.Nehat Sadiku (2000),Programet politike tė elitės politike shqiptare:Programet politike nė mendimin politik shqiptar prej vitit 1848 deri 2000.Artikull shkencor i pabotuar.

27 Pėr konceptet e shumta dhe trendet nė segmentin e shtetėsisė shiqo p.sh.:Turner,Bryan dhe Hamilton Peter,red.(1994),Citiezenship:Critical Concepts.(Vol.II) Londėr dhe New York:Routledge…